„Kiek žinau, mergaitė yra intensyvios terapijos skyriuje. Augintinis jai apkandžiojo galvą bei veidą“, – sakė Šiaulių policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė.

„Žaizdos susiūtos. Pirminiais duomenimis, pavojus mergaitės gyvybei negresia“, – teigė Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris.

Anot policijos, mergaitė žaidė savo namuose. Mama buvo išvykusi, o ją prižiūrėjo tėtis.

„Šiuo metu pradėta administracinė teisena dėl tėvų valdžios nepanaudojimo. Mažametė mergaitė buvo kartu su savo tėveliu namuose. Ji žaidė su augintiniu, kuris įprastai būna atskiroje erdvėje“, – teigė G. Smagriūnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau šeima Vaiko teisių tarnybai nebuvo žinoma. Galimai, tai tik nelaimingas atsitikimas.

„Šiuo metu atliekamas vertinimas. Baigus situacijos vertinimą bus nuspręsta, kokia pagalba šeima toliau bus teikiama“, – sakė D. Žakaris.

Deja, atvejų, kai gyvūnai apkandžioja žmones, daugėja. Vien Šiaulių apskrityje fiksuota ketvirtadaliu daugiau įkandimų.

„Per šių metų laikotarpį bendras užregistruotų atvejų skaičius siekia 373. Tai yra ženkliai daugiau nei pernai. Praėjusiais metais buvo užfiksuoti 296 atvejai“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Edita Satkevičienė.

Beveik visi vaikus ar suaugusiuosius sužaloję šunys buvo jų gerai pažįstami augintiniai.

„Gyventojai dažniausiai nukenčia nuo šunų. Tai sudaro net 80 proc. visų atvejų. Reikia pažymėti, kad apie 70 proc. asmenų nukenčia nuo žinomų gyvūnų“, – sakė E. Satkevičienė.

Anot gyvūnų prieglaudos vadovės, neretai su tokiais šunimis nesusitvarkančios šeimos vėliau atsikrato savo augintiniais ir atiduoda juos į prieglaudą.

„Pasitaiko. Žmonės galvoja, kad šuo, atsiradus vaikui, turi priimti naują šeimos narį bei leisti su juo daryti, ką tik nori“, – sakė gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė.

Kad panašių nelaimių būtų galima išvengti, specialistai rekomenduoja perkant šunį galvoti ne tik apie džiaugsmą, bet ir atsakomybę. Jei šeimoje, kurioje jau yra augintinis, gimsta vaikas, prie pasikeitusios situacijos privalu adaptuoti ir augintinį.

„Įsigyjant augintinį reikėtų atsižvelgti į jo veislę, amžių, veislės ypatumus. Reikia įvertinti, ar vaikas bus saugus su gyvūnu. Taip pat reikia vaikui paaiškinti, kaip su šuniu elgtis“, – teigė D. Žakaris.

Reikėtų su vaiku aptarti pagrindines taisykles, kad šis šuns neerzintų, nemuštų, neatiminėtų maisto.

„Žmonės, turėdami vaiką negalvoja, kad reikia saugoti šunį nuo vaiko. Kaip kitaip šuniui apsisaugoti, juk jis rankų neturi“, – sakė I. Butkutė.

„Reikėtų su vaiku aptarti pagrindines taisykles, kad šis šuns neerzintų, nemuštų, neatiminėtų maisto“, – sakė D. Žakaris.

Anot gyvūnų prieglaudos vadovės, šunį apkaltinti lengviausia, tačiau už savo augintinį visą atsakomybę prisiima pats šeimininkas.

„Šeimininkas turi suvokti, kad šuo irgi yra asmenybė, kad jis turi turėti savo saugią vietą, kur niekas nelįstų“, – sakė I. Butkutė.

Anot Vaiko teisių apsaugos tarnybos, atvejai, kai šuo stipriai sukandžioją vaiką, reti. Tačiau dažnai jie būna labai skaudūs, su pasekmėmis.