Prezidentas G. Nausėda sako, kad, švelniai tariant, yra sudėtinga suprasti, kaip žmogus staiga savo pareiškimą atsiunčia iš tolimosios Čilės penktadienio vakare, nors pirmadienį dar planavo komandiruotę į Indiją.

„Ir visa tai yra pateikiama kaip jau seniai brendusio apsisprendimo rezultatas. Jeigu taip ir buvo, tai tikrai elgesys buvo pakankamai netradiciškas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Visa tai gali likti paslaptinga, ar, dabar jau buvusiam konservatorių kolegai K. Bartoševičiui, informacija buvo nutekinta, Generalinė prokuratūra nesiaiškina, nes teigia, kad neturi pagrindo manyti, kad ikiteisminiam tyrimui buvo padaryta žala.

„Taip pat neturime jokių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką arba tarnybinį pažeidimą, todėl atitinkami tyrimai nėra inicijuoti“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovai.

„Tai, manyčiau, yra nepakankamas paaiškinimas“, – sakė „Černiauskas ir partneriai“ vyr. advokatas Gintaras Černiauskas.

Už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą Lietuvoje gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Tokiu būdu stengdamasis pakenkti ikiteisminiam tyrimui, menkinti prokuratūros reputaciją, galų gale ir paties Seimo. Tokius dalykus, manyčiau, turėtų išsiaiškinti pati prokuratūra. Jeigu ji to nesugebės, manau, kad Seimas turėtų tokį tyrimą inicijuoti“, – tęsė G. Černiauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet Seimo pirmininkei situacija aiškesnė nei teisininkams ar prezidentui.

„Mano požiūriu, visi klausimai jau yra atsakyti“, – kalbėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Portalas lrytas.lt paskelbė, kad V. Čmilytė-Nielsen apie bręstantį Nidos Grunskienės kreipimąsi žinojo jau penktadienį. Pati V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad N. Grunskienė ją iš anksto buvo informavusi žodžiu, bet teigia, jog šios informacijos niekam neperdavė, esą ji buvo nuasmeninta. Dabar V. Čmilytė-Nielsen pasisako prieš opozicijos siūlymą steigti komisiją aplinkybėms išsiaiškinti.

„Aš tokiose situacijose laikyčiausi nuomonės, kad geriau tą tyrimą atlikti, sau bei visuomenei atsakyti į visus klausimus. Nes dabar, bent jau kaip ta informacija yra pateikiama visuomenei, tai gali kilti įvairių minčių“, – teigė „Sorainen“ advokatas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Tai yra didžiulis smūgis mūsų politinei sistemai, pasitikėjimo mūsų valdžios institucijai lygiui.

Praėjus daugiau nei savaitei nuo skandalo pradžios, Generalinė prokuratūra slėpė, ar K. Bartoševičius jau buvo apklaustas ir ar jam pateikti oficialiai įtarimai.

Teisininkai svarsto, kad jeigu K. Bartoševičiaus apklausa buvo atidėliojama, tai gali būti tyrimo taktikos dalis.

„Jeigu vis tik ta apklausa neatliekama dėl kokių nors kitų priežasčių, dabar man net sunku sugalvoti tokią priežastį, dėl kurios prokuroras negalėtų objektyviai apklausti potencialaus įtariamojo. Tad jeigu tokių priežasčių egzistuoja, tada, matyt, nėra labai gerai, nes jų neturi būti“, – kalbėjo D. Raulušaitis.

Generalinė prokuratūra skaičiuoja ne kalendorines, o darbo dienas.

„K. Bartoševičius Seimo nario statuso neteko <...> prieš penkias darbo dienas, todėl teiginiai apie tai, kad prokuratūra delsia, nepagrįstai vilkina laiką ir pan., yra visiškai nepagrįsti“, – teigė Generalinė prokuratūros atstovai.

Per šį laiką K. Bartoševičius viešumoje nepasirodė, neatėjo net į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Mandato atsisakė raštu.

„Šiandien mes privalome nuoširdžiai pripažinti, kad tai yra didžiulis smūgis mūsų politinei sistemai, pasitikėjimo mūsų valdžios institucijai lygiui“, – sakė G. Nausėda.

Konservatoriams dėl galimos pedofilijos skandalo suformuluoti aiškią poziciją prireikė kelių dienų.

„Apgailestaujame ir atsiprašome“, – kalbėjo Gabrielius Landsbergis.

Ketvirtadienį po Prezidiumo posėdžio jie visuomenės atsiprašė.