Kaltę pripažino ir šios bendrovės buvusi vyriausioji finansininkė Birutė Jokubauskienė.

„Kaltinamieji teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog padaryta bendrovei žala jau atlyginta. Dar vienas kaltinamasis teigė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, jis taip pat pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis ir žalą jau atlyginęs iš dalies“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime. 

Bylos, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, duomenimis, nusikaltimas Mažeikiuose galėjo būti padarytas 2017 metais.

Maždaug nuo birželio iki lapkričio dabar jau buvęs „Mažeikių vandenų“ vadovas, kuriam padėjo kiti kaltinamieji, galėjo pasisavinti daugiau kaip 17 tūkst. eurų bendrovės lėšų.

Iš visų keturių kaltinamųjų daugiausia nusikalstamų veikų inkriminuota buvusiam „Mažeikių vandenų“ direktoriui, jam pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, apgaulingu apskaitos tvarkymo.

Buvusi šios bendrovės finansininkė B. Jokubauskienė kaltinama įmonės turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, tos pačios bendrovės Gamybinio skyriaus dabar jau buvęs viršininkas kaltinamas turto pasisavinimu ir sukčiavimu, o vienos privačios įmonės direktoriui kaltinimai pareikšti dėl turto pasisavinimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvęs „Mažeikių vandenų“ vadovas, įtariama, susitarė su keturių įmonių atstovais, kad šie išrašys „Mažeikių vandenims“ sąskaitas faktūras galbūt nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis už šiai bendrovei parduodamas medžiagas, įsigyjamas prekes, teikiamas paslaugas.

Dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo šių privačių įmonių atstovai iš „Mažeikių vandenų“ už teikiamas paslaugas ar prekes gautų lėšų dalį grynaisiais pinigais atiduodavo bendrovės „Mažeikių vandenys“ buvusiam direktoriui.

Bylos duomenimis, grynaisiais pinigais vienu metu atiduodamų pinigų sumos siekė nuo 250 iki 3,4 tūkst. eurų.

Bylos kaltinamajame akte nurodoma, kad dalis bendrovės „Mažeikių vandenys“ lėšų buvo iššvaistyta.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teigė, kad taip pat surinkta įrodymų, jog  socialdemokratų partijai priklausęs V. Mažeikis susitarė su bendrapartiečiu buvusiu „Mažeikių vandenų“ direktoriaus pavaduotoju Bernardu Juškevičiumi, kad šis savo asmeninėmis lėšomis prisidės prie organizuojamo partijos sąskrydžio, o vėliau šias išlaidas jam kompensavo nepagrįstai paskyręs 250 eurų priedą prie atlyginimo dėl neva padidėjusio darbo krūvio.

Anot prokuratūros, B. Juškevičius ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, toks pat sprendimas priimtas ir dėl dar trijų verslininkų.

Buvusio „Mažeikių vandenų“ direktoriaus atžvilgiu prieš kelerius metus buvo priimti du baudžiamieji įsakymai ir skirtos baudos dėl kitų su jo pareigomis susijusių nusikalstamų veikų – kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, o buvusi finansininkė teismo nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Teismui perduotoje byloje „Mažeikių vandenys“ yra pateikę daugiau kaip 25 tūkst. eurų ieškinį dėl žalos atlyginimo.

B. Juškevičiaus narystė Lietuvos socialdemokratų partijoje 2018-ųjų pavasarį sustabdyta jo paties prašymu, V. Mažeikio narystę tuo pat metu sustabdė partijos Mažeikių skyriaus prezidiumas.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs rugsėjo 7 dieną.