Įtarimai policininkui

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. sausį ir sugrąžina į naujametę naktį Kėdainių rajone esančiame Pelėdnagių kaime. Tą naktį buvo sumuštas to paties kaimo nepilnametis gyventojas.

Pranešimai apie įtarimą sumušimu buvo įteikti ilgamečiam Kėdainių policijos pareigūnui Mindaugui Ylai ir jo sutuoktinei. Abu įtariamieji kaltę neigė. Jų versiją palaikė ir kiti naujametę naktį pareigūno namuose šventę žmonės.

Vienas prieš pareigūno ir jo kompanijos parodymus liko tą naktį nukentėjęs nepilnametis ir dar keli jo bičiuliai. Tiesa, vaikai buvo apklausti toli gražu ne tuoj po įvykio, lyg nujaučiant, kad gilaus tyrimo gali ir neprireikti.

Ikiteisminį tyrimą organizuojanti prokurorė kelis kartus jį nutraukė, jos veiksmus palaikė ir aukštesnysis prokuroras, o teismai – tiek pirmosios instancijos, tiek aukštesnės – prokurorų nutarimus panaikino.

Teismai nurodė ir trūkumus – nepakankamą ištyrimą, kad būtų galima konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų, įtariamųjų policininko ir jo žmonos kaltei pagrįsti.

Per ikiteisminį tyrimą M. Ylai buvo pareikšti įtarimai už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 31 d., apie 23.50 val., Pelėdnagių baro terasoje, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį: tyčia rankomis jį stumdė, dėl to nukentėjusysis atsitrenkė į pastato sieną ir kepsninę. Paskui pareigūnas, sugriebęs vaiką už drabužių ir taip laikydamas, kumščiu ne mažiau kaip tris kartus smogė jam į galvą.

Vėliau, laikydamas paauglį už striukės rankovės ir vesdamas jį savo namų link, kumščiu sudavė smūgį į veidą. Medikai nustatė kairio skruosto sumušimą, tai buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas.

Pareigūno žmonai įtarimai pareikšti už tai, kad ji tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė vaikui į koją, taip padarė poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Situacija: nukentėjusio nepilnamečio gynėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas šį ikiteisminį tyrimą perduoti kitos apygardos prokuratūrai, kad pagaliau liautųsi keisti žaidimai – vis nutraukti tyrimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Tendencija – nesivarginti

Situacija keista – nepilnametis sumuštas, o kaltų nėra, nes esą nepakanka duomenų kaltei pagrįsti. Nukentėjusio nepilnamečio gynėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas šį ikiteisminį tyrimą perduoti kitos apygardos prokuratūrai, kad pagaliau liautųsi keisti žaidimai – vis nutraukti tyrimą.

Minėjome, kad įtarimai buvo pareikšti Kėdainių policijos pareigūnui M. Ylai. Todėl tyrimas buvo perduotas Jonavos prokurorams, tačiau ir Kėdainiai, ir Jonava yra Kauno apygardos prokuratūros teritorijoje.

Neatmetama tikimybė, kad įtariamasis M. Yla savo kaip policijos pareigūno darbinėje veikloje galėjo ne kartą susidurti su Kauno apygardos prokurorais, kartu dirbti atliekant ikiteisminius tyrimus, todėl galimai Kauno apygardos prokurorai yra šališki ir neobjektyvūs, kai tenka organizuoti ikiteisminį tyrimą prieš pareigūną, su kuriuo kolegiškai bendrauta.

Vis nutraukiamas ikiteisminis tyrimas signalizuoja, kad prokurorai visiškai nelinkę jo tęsti. Užuot siekę ištaisyti teismų nurodomus tyrimo trūkumus, prokurorai tik skundžia teismų sprendimus.

Po ne vieno prokurorų nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,  teismų nurodymo jį tęsti ir ištaisyti klaidas, iečių susirėmimai vėl vyko šią vasarą.

„Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorė Asta Kaminskienė Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį vėl apskundė. Vis dėlto ir šį kartą Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prokurorės skundą atmetė.

Teisėjas konstatavo, kad nebuvo atlikti visi objektyviam įvykio ištyrimui būtini procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad būtų galima konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų įtariamųjų kaltei pagrįsti, todėl Kauno apylinkės teismo nutartį paliko galioti“, – skelbiama teismo nutartyje.

Gal iš tiesų objektyvumo dėlei tyrimą kontroliuoti turėtų į Kauno apygardos prokuratūros teritoriją nepatenkanti prokuratūra? Tačiau Generalinė prokuratūrą tvirtai laikosi tylėjimo įžadų.

„Atsižvelgiant į tai, kad jūsų užklausa grindžiama žurnalistikos ir visuomenės informavimo tikslais, informuojame, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje. Siekiant nepakenkti tyrimui, detalesnė informacija neteikiama“, – „Kauno dieną“ informavo prokuratūra.

Žiūrėta pro pirštus

Kas gi įvyko naujametę 2023-iųjų naktį Pelėdnagiuose? Kai ikiteisminis tyrimas atrodė visiškai stringa tyrėjų girnose, „Kauno diena“ kalbėjosi su nukentėjusio nepilnamečio mama. Ji papasakojo, ką patyrė pati ir tai ką jai pasakojo tuo metu keturiolikmetis sūnus.

Visiškai nestebina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip sunkiai tiria šį nusikaltimą, nes tą naktį į įvykio vietą atvykę policininkai nė nematė reikalo aiškintis situacijos. Jie tiesiog parvežė vaiką namo ir paskambino mamai.

Sūnus stovėjo prie policijos automobilio. „Padaviau dokumentus, pareigūnai ėmė pildyti. Jie pasakė, kad sūnus vaikščiojo gatvėje. Tačiau, jiems dar pildant dokumentus, vaikas pradėjo verkti ir pasakė, kad buvo sumuštas“, – pasakojo mama.

Visiškai nestebina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip sunkiai tiria šį nusikaltimą, nes tą naktį į įvykio vietą atvykę policininkai nė nematė reikalo aiškintis situacijos.

Berniukas prie policijos pareigūnų ėmė pasakoti, kur, kada ir kaip viskas vyko. Mama pareikalavo nedelsiant važiuoti į įvykio, kur vaikas buvo sumuštas, vietą, bet, anot moters, pareigūnai nesutiko ir pasiūlė patiems aiškintis.

Pasirodo, nukentėjusysis ir dar keli paaugliai susirinko Pelėdnagių kaimo baro terasoje stebėti naujamečių fejerverkų. Paauglių galėjo būti apie penkiolika.

Jaunuolių kompanija patraukė kaimo eglutės link. Beeinant kažkuris sviedė sniego gniūžtę į pareigūno namo langą. Visi pasileido bėgti – vieni vienur, kiti kitur. Nukentėjusiuoju tyrime pripažintas nepilnametis, pabėgėjęs vėliau grįžo į baro terasą.

Netrukus pasirodė pusnuogis M. Yla su draugu. Vyrai nebuvo patenkinti, pareigūnams netinkama leksika pasikalbėjo su keliais terasoje buvusiais nepilnamečiais, o kai vėliau nukentėjusiuoju pripažintas vaikas stojosi eiti, čiupo jį, ėmė tampyti, smogė į pakaušį, vėliau sekė smūgis į nosį, vaikui ėmė bėgti kraujas.

Tokia suaugusiųjų egzekucija vyko kelis kartus. Veiksmas iš baro terasos persikėlė prie pareigūno namų, kurie yra visai netoli. Spyriais į koją prisijungė ir pareigūno sutuoktinė. Iš namo į gatvę sugužėjo ten buvę svečiai, kurių akivaizdoje vaikas ir toliau buvo baramas. Labiausiai kliuvo už tai, kad neva buvo išdaužytas namo langas, bet nukentėjusysis tikino nei matęs, nei girdėjęs, kad dužo langas.

Vėliau apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad prieš jį smurtavo trise: vyras su šortais ir chalatu, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo policininkas, šviesiaplaukis vyras ir moteris. Tai patvirtino ir su nukentėjusiuoju buvę kiti nepilnamečiai.

Sumušimai neginčijami

Kitokią įvykių versiją pateikė M. Ylos namuose svečiavęsi žmonės – esą policininkas viso labo siekė išsiaiškinti, kas metė sniego gniūžtę į langą ir jį išdaužė, o į mandagią pareigūno kalbą, jaunuolių kompanija esą atsakinėjo nemandagiai, elgėsi įžūliai. Visi nerimavo, kad kas nors neatsitiktų pačiam policininkui, nes situacija buvo grėsminga. Jokių smūgių, jokių sužalojimų, jokio iš nosies bėgančio kraujo policininko svečiai nematė.

Tačiau, kad buvo sumušimų, patvirtino gydytojai, nes tik parvežtą namo vaiką, mama vežė į ligoninę. Tad ginčo, kad per incidentą vaikas patyrė fizinį skausmą, jam buvo teikta psichologinė pagalba, nėra.

Teismo medicinos ekspertai nepilnamečiui konstatavo, kad sumušimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas kelia fizinį skausmą.

Per papildomą tyrimą pateikta išvada, kad kelio sužalojimai galėjo būti padaryti pašalinės jėgos veikimu, taip pat pačiam griūnant. O štai kairio skruosto sumušimo dagnozė grindžiama Kauno klinikų medikų užfiksuotais nukentėjusiojo parodymais.

Generalinei prokuratūrai pateiktame prašyme nurodoma dar viena svarbi detalė – nukentėjusysis yra nepilnametis, t. y. viena iš jautriausių visuomenės grupių, kurios interesų gynimas turi būti prioritetinis. Nedaug liko, ir sukaks dveji metai, kai vyksta šis tyrimas, o atsakymų vis dar nėra.

Ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturi pareigos, visų pirma galimai padarytą nusikalstamą veiką ištirti iki galo, o ne tiesiog konstatuoti, kad nesurinkta duomenų, jog įtariamieji padarė nusikalstamą veiką, ir ikiteisminį tyrimą nutraukti, neišsiaiškinus iki galo, nuo ko nukentėjo nepilnametis.

Juolab kad teismai nurodė, kad nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimti objektyviai ir išsamiai neištyrus, nepatikrinus visų aplinkybių, vadinasi, neišnaudojus visų galimybių surinkti reikiamus duomenis.

Be to, tyrime nėra duomenų, kokie konkretūs policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Mat po sniego gniūžtės skrydžio į pareigūno namą, jis iškvietė policiją. Iškviesti pareigūnai apsiribojo vaiko parvežimu namo, o mamai nurodė radę jį vaikštantį gatvėje, nė neužsiminė apie incidentą prie policininko namų.

Pasigesta ir tyrimui reikšmingos į vietą atvykusių pareigūnų kino kameros įrašų. Taip pat pastebėta, kad neapklausti medikai, kurie suteikė npilnamečiui pagalbą.

Nepakanka kompetencijos?

Ikiteisminį tyrimą nutraukusi prokurorė padarė išvadą, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes nepilnamečių liudytojų parodymai nepatikimi, nes jų nepatvirtina specialisto išvada, o įtariamieji nepripažįsta kaltės.

Tačiau teismai atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame procese dažniausiai susiduriama su situacijomis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo veiksmus bando pateisinti, teigia nusikaltimo neįvykdęs, tačiau vadovautis vien tik tokiais parodymais neteisinga.

Natūralu, kad gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir siekdamas jos išvengti asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juolab kad sakyti tiesą neįpareigoja atitinkamos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Keistai atrodo kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai priima sprendimus, pagrįstus iš esmės įtariamųjų ir įtariamosios pusės asmenų parodymais, kurie, akivaizdu, gali būti suinteresuoti ikiteisminio tyrimo baigtimi. Taigi, teismas ir vėl naikina prokurorės sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tik ar ilgam?