Kauno policijos pareigūnams praėjusią savaitę įkliuvusios dvi apgavikės iš patiklių žmonių galėjo išvilioti iki 4 mln. litų. Teisėsaugininkai pastebi, kad finansinių apgavikų ir sukčiavimo būdų daugėja.

Tikslas – asmens duomenys

Vis daugiau kauniečių kreipiasi į policiją sulaukę raginimų apmokėti kreditus, kurių jie niekada neėmė.  Pareigūnams pradėjus tyrimą,dažniausiai paaiškėja, kad nukentėjusiųjų vardu iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių pasiskolino sukčiai.

Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Banys pastebi, kad tokiu būdu išviliojamos nedidelės sumos, dažniausiai pagrobiama 1–2 tūkst.  litų. "Žmogus sužino, kad jo vardu pasiskolino sukčiai, tik gavęs laišką iš greitųjų kreditų bendrovės, kuri raginimą padengti skolą klientams siunčia nesulaukusi pirmos įmokos", – pasakojo A.Banys.

Apkaltintas įsipareigojimų nevykdymu asmuo kreipiasi į policiją, kuriai tenka aiškintis, kas konkrečiai įvykdė nusikaltimą.

Apsimeta darbdaviais

Policija pastebi ir naują tendenciją: kauniečiai patiki savo asmeninius duomenis nepažįstamiems žmonėms, kurie dedasi esą darbdaviai.

"Ieškodamas darbo žmogus užkimba ant skelbimų, kurių autoriai siūlo suvirintojo, auklės ir kitokius darbus. Tariamas darbdavys pakviečia susitikti kokiame nors prekybos centre, pareikalauja asmens dokumento, atsidaryti sąskaitą banke ir turėti elektroninę bankininkystę, o visas sutartis ir slaptažodžius atiduoti jam", – apie nusikaltimo schemą pasakojo A.Banys.

Pasinaudodami to žmogaus vardu ir elektronine bankininkyste, sukčiai gauna paskolą, pinigus išgrynina ir dingsta lyg į vandenį. Surasti juos dažniausiai sekasi sunkiai, nes nusikaltimą įvykdę asmenys nepriima žmonių kokioje nors kontoroje, susitikimai dažniausiai vyksta prekybos centruose.

"Kai žmogui reikia darbo, jis linkęs pasitikėti, todėl sukčiai pagauna žmogų pasinaudodami jo silpnumu", – pastebėjo A.Banys.

Išviliojo milijonus litų

Kauno apskrities ekonominės policijos pareigūnai praėjusią savaitę sulaikė dvi moteris: 41 metų Virginiją Čeplikienę ir 36-erių Sonatą Stonkutę, galėjusias apgauti mažiausiai trisdešimt žmonių ir pagrobti nuo 2 iki 4 mln. litų.

Sukčiavimo schema vykdyta vadinamuoju finansinės piramidės principu: sukčiai rasdavo patiklių asmenų, įgydavo jų pasitikėjimą ir, žadėdami milžinišką pelną, įkalbėdavo juos investuoti savo turimas santaupas arba paimti kreditus iš finansinių įstaigų.

"Iš pradžių į mus kreipėsi keli nukentėję žmonės. Metėme pajėgas ir išnarpliojome galvosūkį", – sėkminga operacija džiaugėsi A.Banys.

Nukentėjusieji, kurių amžius siekia nuo 30 iki 60 metų, sukčiams atidavė nuo 10 iki 130 tūkst. litų. Neoficialiais duomenimis, sukčiavimu įtariamos moterys apgavo ir gana vargingai gyvenančius žmones, kurie, patikėję jų pažadais, skolindavosi pinigus iš bankų. Vėliau, sužinojus apie apgavystę, kai kuriems net kilo minčių apie savižudybę.
Sukčiavimu įtariamos moterys, A.Banio vertinimu, buvo pakankamai pralobusios, turi susikūrusios patogią buitį.

Ne pirma piramidė

Ikiteisminį tyrimą Kauno teisėsaugininkai pradėjo praėjusių metų spalį, o praėjusią savaitę  abiem moterims pateikti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Patikliems kauniečiams buvo siūloma surasti kuo daugiau asmenų, galinčių analogiškai investuoti. Už tai būdavo žadamas dvigubas pelnas.

Beje, S.Stonkutė jau nuteista šešerių metų laisvės atėmimo bausme už analogišką nusikaltimą, tačiau nuo bausmės vykdymo buvo pasislėpusi. Ji iškart nugabenta į laisvės atėmimo vietą, o V.Čeplikienė suimta trims mėnesiams.

A.Baniui sunku patikėti, kad žmonės yra tokie patiklūs ir drąsiai ima kreditus arba neaiškiems tikslams paaukoja savo santaupas.