Jokio pirkimo internetu, nepaspausta jokia nuoroda, tačiau iš sąskaitos per naktį dingo daugiau nei tūkstantis eurų. Į tokią situaciją pakliuvo moteris, kuri savo istorija pasidalijo viešu įrašu socialiniuose tinkluose.
„Stebėkite savo sąskaitas (nors ką čia naktį bepristebėsi), nes mano atvejis byloja, kad net nepasidavus sukčių apgaulei, gali prarasti tai, ką uždirbai dirbdamas ilgas valandas“, – rašė ji.
Moteris teigia naudojanti „WeTransfer“, „airBaltic“ ir „Temu“ svetaines. Pasak jos, pinigai dingo per maždaug aštuonis pervedimus – į neaiškias Olandijos įmones. Tarp gavėjų ji pamatė ir pažįstamą pavadinimą – „Vinted“, nors šia platforma, anot jos, nesinaudojo daugelį metų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos banko specialistams tokios aplinkybės – negirdėtos, tačiau policijai toks mechanizmas jau pažįstamas.
„Panašių situacijų pasitaiko, tokių pareiškimų gauname. Per mėnesį registruojami keli tokie atvejai“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Tai reiškia, kad į institucijas kreipiasi jau nukentėję žmonės – praradę pinigus nieko nepirkę ir nieko nepaspaudę.
„Žmonės dažniau kreipiasi dėl akivaizdaus sukčiavimo, tačiau tokie atvejai tiriami kaip neteisėtas elektroninių mokėjimo kortelių panaudojimas“, – aiškino R. Matonis.
Istorija pasidalinusi moteris nurodė ir banką, kuriame turėjo sąskaitą. Bankas patvirtino, kad su kliente jau susisiekė.
„Jeigu žmogus pats nesuvedė jokių PIN kodų, neatidavė prieigų – tokios operacijos paprastai yra kompensuojamos. Tačiau jei žmogus pats suteikė prieigą ar naudojo kortelę savo nuožiūra, bankas nebegali kištis“, – sakė „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Ką daryti, jei pinigų atgauti nepavyktų ir banko sprendimas netenkintų?
„Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Lietuvos banką, kad būtų išnagrinėtas ginčas su rinkos dalyviu“, – teigė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
IT saugumo specialistai aiškina, kad tai nebūtinai nauja sukčiavimo forma.
„Kai atliekami mokėjimai suvedant kortelės numerį, galiojimo datą ir CVV kodą, tam tikrais atvejais papildoma banko autorizacija nėra taikoma. Tai reiškia, kad kažkam galėjo būti žinomi šie kortelės duomenys“, – pasakojo „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis.
Specialistai neatmeta, kad duomenys galėjo būti suvesti prieš mėnesius ar net metus – tiek laiko, kiek galioja kortelė.
„Kortelės duomenys galėjo būti išsaugoti naršyklėje, o per virusą iš jos – pavogti“, – teigė T. Samulis.
Todėl patariama ne tik neapsipirkinėti neaiškiose svetainėse, bet ir niekada neišsaugoti kortelės duomenų naršyklėse.
„Naršyklė dažnai siūlo išsaugoti duomenis, kad kitą kartą būtų patogiau. Žmonės sutinka, bet būtent taip ir rizikuoja“, – sakė T. Stamulis.
Kur dingo moters pinigai – aiškinsis atsakingos institucijos. Tačiau papildomų klausimų kelia paminėta „Vinted“ platforma. Į situaciją sureagavo ir pati bendrovė.
„Mūsų komanda palaiko ryšį su nare, atvejis yra tiriamas. Kol kas per anksti pasakyti, kas tiksliai įvyko. Raginame visus narius, įtariančius galimą sukčiavimą ar duomenų vagystę, apie tai pranešti „Vinted“. Jei lėšos nurašytos be jūsų patvirtinimo – būtina kreiptis į banką ir policiją“, – teigiama platformos atsakyme.
Įtarimų kai kam kelia ir „Temu“ platforma. Specialistai pabrėžia, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai pigių prekių parduotuvės yra klonuojamos.
„Oficialios platformos paprastai saugo duomenis. Jei tai būtų „Temu“ problema, matytume pasaulinį mastą, o ne pavienį atvejį Lietuvoje“, – aiškino T. Stamulis.
Saugant savo lėšas specialistai pataria nuolat stebėti mokėjimų istoriją ir nusistatyti pavedimų limitus.
„Naudokite programėles taip, kad apie kiekvieną nurašymą gautumėte pranešimą“, – teigė T. Karpavičius.
„Yra dar viena naudinga funkcija, kurią dažnai pamirštame – skaitmeninės piniginės. Kiekvienas bankas suteikia galimybę pasižiūrėti, kur ir kokiose vietose esate priregistravę savo korteles arba kam suteikėte galimybę jomis naudotis“, – pasakojo Ž. Augonė.
Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, kur ir kam yra pririštos jūsų kortelės.
„Elektroniniams mokėjimams reikėtų turėti atskiras, virtualias vienkartines korteles – vieną kartą jomis pasinaudojus, kitą kartą jau įvedami kiti duomenys“, – sakė T. Stamulis.
Specialistai pripažįsta, kad vienkartinės kortelės nėra patogiausias sprendimas, tačiau jos – saugiausios. O jei jų naudoti nesinori, elektroniniams apsipirkimams patariama turėti bent atskirą sąskaitą.
(be temos)