51-erių kauniečiui menininkui Eimučiui Markūnui – kūrybinis pakilimas: tai jis veža savo kūrinius į parodas užsienyje, tai rengia tapybos parodą.

Dabar su savo instaliacijomis, objektais, foto ir video darbais, grafitu bei tapyba atkeliavo į Kauno paveikslų galeriją.

Bulvių valgytojai – blogiečiai

Studijavęs vitražo specialybę menininkas neužsidarė vienoje dailės srityje: dabar bene geriausiai E.Markūną pažįstame iš konceptualių darbų. Daugiausiai jų matyti ir Paveikslų galerijoje veikiančioje parodoje „Tuštumos sodai“. Tik įėjus į ekspozicijų salę, pasitinka keistas smilkalų ir gendančios mėsos kvapų kokteilis. Jis sklinda nuo instaliacijos „Pontepinų kovos su bulvių valgytojais“, kurią sudaro 530 gendančių vištų kojelių, išraiškingai išskėtusių nagus ir tarsi mažų žmogeliukų armija tvarkingai išrikiuotų ant iškilmingomis progomis tiesiamo raudono kilimo.

Atidarant parodą blizgėjusios ir nekėlusios perdėm nemalonių asociacijų, vėliau kojelės (arba linksmieji pontepinai iš vieno animacinio filmuko vaikams) pamėlo ir pasmirdo. Tai sukėlė salės darbuotojų nepasitenkinimą – moterys nenorėjo visą dieną būti dvoko įkaitėmis.

„Buvo iškilusi grėsmė, kad šio darbo visai nebeliks ekspozicijų salėje, tačiau pavyko rasti kompromisą. Nupirkau indiškų smilkalų, jų kvapas slopina skleidžiamą pontepinų. Vištiena jau mumifikavosi, ir kvapai ne blogės, bet gerės“, – šypsodamasis pasakojo menininkas ir gynė šiuolaikinio meno kūrinių teisę būti nepatraukliais ir netgi atstumiančiais. – Šiuolaikinis menas – visoks. Tai ne tik paveikslų antikvaras. Idėjai išreikšti gali būti pasitelkiamas ir nemalonus garsas, ir kvapas.“

Šiuo meno kūriniu E.Markūnas tikino kritikuojąs vartotojišką visuomenę, jos naikinantį požiūrį į aplinką. „Vincento van Gogho „Bulvių valgytojai“ yra teigiami personažai, užstalėje valgantys bulves. O man bulvių valgytojai yra visa naikiniantys blogiečiai. Beje, čia jokio sąryšio su kaimo žmonėm ar runkelių augintojais, – dailininkas pridūrė, kad bulvių valgytojai turi būti suprantami filosofiškai. – Šis darbas neša savyje vienatvės, gamtos mirties užtaisą, vartotojiškos visuomenės atspindį. Intelektualios ir dvasinės dykros išvarginti pontepinai nutarė kovoti su bulvių valgytojais, tačiau tai bevitiška kova, nes bulvių valgytojai vis tiek laimės. Kad ir nelaimėta kova, savyje turi kažką pozityvaus.“

Po Dvynių ženklu

Kai kuriuos parodos eksponatus esmingai papildo muzika. Štai objektas „Visiems išėjusiems“ – seną prieškambario spintą, tarsi visų dailininko bičiulių ir pažįstamų prisiminimų dalelėmis apauginęs juodo silikono taškeliais,  gaubia nuolatos nuobodžiai (o gal meditatyviai?) pasikartojanti švelni mušamųjų melodija. Dažnais pasikartojimais ji nuteikia apmąstymams apie nuolatinių žemiškų atgimimų rate besiblaškančias išėjusiųjų vėles.

E.Markūno dvigubą kūrybinę natūrą galima suversti žvaigždėms: po Dvynių ženklu gimusio menininko kūriniuose gausu tiek erotikos, tiek filosofijos. Štai „12 pilnačių“–  iš tolo atrodo tarsi daugybė smegenų pusrutulių, nufotografuotų negrabia pradedančio rentgenologo ranka. Priėjus arčiau, paaiškėja, kad tai – vis dėlto ne smegenys. Kaip aiškina menininkas, tai – dvylikos moteriškų užpakaliukų antspaudai ant suodžiais padengtų lakštų.

„Pilnatys gali būti ir mėnulio, ir apimties. O jei kam asocijuojasi su smegenimis – puiku. Kuo daugiau reikšmių, tuo turtingesnis menas“, – šypsosi E.Markūnas. Arba moters akto ciklas „Keturios sekundės“ – didelio formato moters kūnas išskaidytas dalimis. Tiesiai ant priešingos sienos, kabo kita, visiškai rimta E.Markūno fotoinstaliacija „Šešiasdešimt“, kurioje įamžinti Pirmojo pasaulinio karo dalyvių – vokiečių kareivių – kapų kryžiai. Arba kitas filosofinis objektas „Situacija Nr. 1“ ir „Situacija Nr. 2“.

Druskininkuose vykusio tapybos plenero metu dailininkui gimė visiškai netapybiška idėja – šalia M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus sklypo tvoros radęs smėlio duobelę, nusprendė, kad tai – materija, tiesiogiai susijusi su lietuvių genijaus kūryba. Ir supylė objektą: ant faneros lakštų suklijavo miniatiūrinę smėlio dykrą ir dvi mažutes piramides. „Čia – toks Egipto ir M.K.Čiurlionio vaizduotų piramidžių vaizdelis iš lėktuvo skrydžio. Beje, dar viena paralelė: tiek aš, tiek M.K.Čiurlionis Egiptą vaizduojame jo niekada nematę“, – šyptelėjo dailininkas.

Vertingiausios – instaliacijos

„Kalbant apie išliekamąją vertę meno istorijoje, vertingiausios, įdomiausios atrodo E.Markūno instaliacijos, objektinis menas. Tačiau ši meno rūšis neturi išliekamosios formos – jų nėra kaip ateinančioms kartoms išsaugoti. Meno istorijoje išliks nepriekaištingos formos jo vitražai“, – taip kauniečio kūrybą yra apibūdinusi menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė. Jos teigimu, vitražo srityje E.Markūnas yra vienas svarbiausių savo kartos dailininkų.

Tuo tarpu dailininkas tikino nesuprantąs esą dirbtinai daromos jo kūrybos perskyros: „Man tai neatsiejama – instaliacijos, vitražai ir tapyba yra vienas ir tas pats pasaulis. Tik tai, ko aš negaliu padaryti instaliacijoje, kartais perkeliu į drobę. Ir atvirkščiai.“

Parodos ekspoziciją sudaro pastarųjų penkerių metų instaliacijos, fotografijos, tapybos darbai. Dalis jų – visai nauji, sukurti šįmet ir dar niekur nerodyti, kiti – jau buvo eksponuoti Liono bienalėje, Vilniaus kvadrienalėje, kitose parodose. Dairantis parodos salėse, kur tiesiog veši skirtingiausių žanrų ir dailės sričių kūriniai, suabejoji, ar autorius jai teisingai parinko pavadinimą – „Tuštumos sodai“.

„Visi mūsų darbai – tai lyg kalbėjimas žmogiškajai, istorinei civilizacijos tuštumai, kalbėjimas vėjams, – porino autorius, atskleisdamas parodos pavadinimo kilmę. – Šie sodai susiję su vienatve, gamtos mirtimi, liūdesiu ar nostalgija, dvasine ir intelektualine dykra, prašviesėjimu ir erdve.“ Po šių žodžių, E.Markūnas vedasi prie vieno savo stilistika ir priemonėmis išsiskiriančio kūrinio „Tuštumos sodai – 1“. Tai klijuotais grafito milteliais padengtas kartono lakštas, nuo kurio dailininkas vėliau mentele nugramdė grafitą, išraizgydamas gausią medžio šakų tankmę. „Ateityje žadu tęsti šią grafito darbų seriją“, – sustingęs prie juodai balto piešinio, šypsojosi dailininkas.

Kas? E.Markūno kūrybos paroda „Tuštumos sodai“.

Kur? Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16).

Kada? Paroda veikia iki lapkričio 7 d.