Amerikos atradimų laikai – Sovietų Sąjungoje, Bermudų salos – vieno kambario bute, daugybei personažų įkūnyti – du aktoriai. Taip režisierius Oskaras Koršunovas interpretavo Williamo Shakespeare’o pjesę „Audra“ ir kitus jo kūrinius spektaklyje „Miranda“, kurį gruodžio pradžioje OKT / Vilniaus miesto teatras atveš į Klaipėdą.

Valdžios ir žmogaus drama

W.Shakespeare’as savo paskutiniame kūrinyje „Audra“ pasakoja apie negyvenamoje saloje kartu su dukra Miranda gyvenantį burtininką Prosperą. Dažnai ši pjesė, kuri laikoma vienu svarbiausių dramaturgo kūrinių, yra statoma kaip pasaka suaugusiems, fejerija, net buvo pasirodžiusi kaip opera, ją į didįjį ekraną perkėlė ir Holivudas. „Ją galima labai įvairiai interpretuoti. Tačiau man yra įdomi Jano Kotto interpretacija, kuris įžiūri „Audroje“ socialinę dramą apie nesibaigiančią ir absurdišką kovą dėl valdžios. Įsigilinę pamatome valdžios ir žmogaus dramą. Ši drama nesibaigianti“, – tikino O.Koršunovas, šią pjesę anksčiau statęs 2010-aisiais Islandijoje. Po metų režisierius „Audroje“ atrado ir posovietinėms šalims artimą realybę.

Jo žodžiais, žmonės į negyvenamą salą buvo tremiami visais laikais. Valdžiai „nepatogiems“  žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą. Kaip Prosperui negyvenamoje saloje ypatingą reikšmę turėjo knygos, taip sovietiniame gyvenime knygos suteikdavo galimybę išlikti dvasinėje rezistencijoje.

Tik paviršius ar valtis

„Veiksmo perkėlimas iš Amerikos atradimų laikų ir Bermudų trikampio (ten vyksta tikrasis W.Shakespeare’o „Audros“ veiksmas) į Sovietų Sąjungos laikus ir geografiją yra tik įdaiktinimas, tik paviršius ar valtis, kuria mes leidžiamės per teatro audrą į savo bermudus“, – teigė režisierius, „Mirandą“ apibūdinęs kaip labai jautrų ir ypatingą savo kūrinį.

Spektaklio ašimi O.Koršunovas pasirinko dukros ir tėvo santykius, per kuriuos tapo atpažįstamos menininko ir mūzos, kūno ir sielos, realybės ir kūrybos temos. Mirandą įkūnijo aktorė Airida Gintautaite, už šį vaidmenį šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Prosperą vaidina du aktoriai – Povilas Budrys ir šį rudenį prie jo prisijungęs klaipėdietis Darius Meškauskas, kuris vaidins ir šiuosyk.

Ji yra siela

„Labiausiai mane šioje pjesėje domina Miranda, – tvirtino O.Koršunovas. – Dažniausiai  ji yra traktuojama kaip naivi princesė, tačiau Miranda yra sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai, negyvenamų salų tremtyse kūrėjai vis dėlto užaugindavo savo Mirandas. Ir nors mūsų pasirinkti įvaizdžiai perkelia veiksmą į praėjusį šimtmetį, mes mėginame kalbėti universaliau – apie kūrėjo, intelektualo priverstinį slėpimąsi savo būties kiaute, nes tai tik iliuzija, kad šiandien kažkas pasikeitė ir kad ateis tokie Platono utopiniai laikai, kai valdžiai prireiks filosofo.“

Pernai vasarą gimęs vieno veiksmo 1.45 val. trukmės spektaklis jau pabuvojo festivaliuose Vengrijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Jam scenovaizdį sukūrė Dainius Liškevičius, kostiumus – Aleksandras Pogrebnojus, muziką – Antanas Jasenka, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, garso dizaineris – Ignas Meilūnas.

O.Koršunovo „Miranda“ gruodžio 9 d. 18 val. bus rodoma Klaipėdos žvejų rūmuose. Bilietai po 30–50 Lt platinami Žvejų rūmų ir TIKETA kasose.

OKT / Vilniaus miesto teatro gastrolių Klaipėdoje informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.