Šeštadienį Nidoje prasideda XI tarptautinis festivalis „Vargonų vasara”, vyksiantis visą birželį. Pažymint profesoriaus Leopoldo Digrio atkurtos Vargonų klasės Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) 50-metį, festivalyje koncertuos pats maestro ir skirtingais laikotarpiais jo klasėje studijavę ar stažavęsi vargonininkai.

Festivalį rengia VšĮ „Naujasis vargonų forumas“ ir ilgametis „Vargonų vasaros“ meno vadovas vargonininkas Balys Vaitkus.

Renesanso pradžia

– Šiemetis jūsų festivalis ragina atsigręžti į ne tokią tolimą mūsų praeitį. Kuo ji svarbi vargonų muzikai?

– Kai XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvusioje SSSR gimė „koncertuojančio vargonininko“ idėja, tuo laiku Maskvos konservatorijoje vargonų aspirantūros studijas kaip tik buvo bebaigiąs L.Digrys, būsimasis profesorius. Grįžęs į Vilnių, jis netruko pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis ir 1962 m. vasario 11-ąją tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje atkūrė vargonų klasę, kuri 1949 m. „dėl priklausymo religijos sferai“ buvo uždaryta.

1962-ieji pagrįstai laikomi Lietuvos vargonų kultūros renesanso pradžia. Iš karto po vargonų klasės atkūrimo radosi nemažas būrys studentų, norinčių mokytis groti vargonais, vėliau jie sudarė tiek Lietuvoje, tiek ir SSSR aktyviai koncertuojančių vargonininkų branduolį. 1968-aisiais buvo surengtas pirmasis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas, tais pačiais metais įvyko ir pirmasis tarptautinis vargonų muzikos festivalis, sukvietęs į Lietuvą ne tik Rytų bloko, bet ir vakarietiško vargonų pasaulio pažibas.

Atliko sakralumo misiją

–Kur tuomet dažniausiai vykdavo vargonų muzikos koncertai?

– Nors sovietmečiu Lietuvos koncertinėse erdvėse buvo pastatyti nauji vargonai (Vilniaus filharmonijoje – 1963 m., tuometiniuose Konservatorijos Klaipėdos fakultetuose – 1975 m.), vis dėlto daugiausia vargoninių koncertų vykdavo nebeveikiančiose bažnyčiose: Vilniaus paveikslų galerijoje (dab. – Arkikatedra bazilika), Mažojoje baroko salėje (dab. – Vilnius bonifratrų bažnyčia), Skulptūros ir vitražo galerijoje (dab. – Kauno Įgulos bažnyčia), Kuršių nerijos istorijos muziejuje (dab. – Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia). Žmonės galėjo nė kiek nesibaimindami – oficialiai – lankytis maldos namuose, o koncertuose dažnai skambėdavo sakralios prigimties kūriniai, kuriuos vargonininkai „įgudo“ paslėpti po nekaltais pavadinimais (pvz., J.Naujalio „Maldą“ pakrikštydami „Elegija“...). Taigi, galima sakyti, vargonų muzikos koncertai atliko net ir tam tikrą sakralumo misiją. Išlikę tų laikų dokumentiniai kadrai iš Vilniaus paveikslų galerijoje vykusių vargonų muzikos koncertų sukrečia: tokio susikaupimo, tiek dvasingų veidų šiandien dažnai nepamatysi net pamaldų metu.

Mokėsi pas L.Digrį

– Šiemetis renginys bene pirmąsyk – su dedikacija?..

– XI „Vargonų vasaros“ dedikacija šiuolaikinės vargonų mokyklos 50-mečiui gimė labai natūraliai. Per daugelį darbo metų (1962–2001) profesoriaus L.Digrio klasėje mokėsi pusšimtis vargonininkų, ir pats esu vienas jų. Nuo pat šių metų pradžios Vilniuje nusirito nemaža jubiliejui skirtų renginių banga, liudijanti ne tik apie didžiulę sukakties reikšmę patiems vargonininkams, bet ir apie siekį priminti permainingą vargonų specialybės praeitį visos Lietuvos klausytojams.

– Kas koncertuos jūsų festivalyje?

– XI „Vargonų vasaroje“ muzikuos profesorius L.Digrys ir buvę jo studentai bei stažuotojai: nuo pirmojo atkurtos vargonų klasės absolvento Bernardo Vasiliausko iki vienų iš paskutiniųjų L.Digrio mokinių – prieš beveik 15 metų Vokietijoje įsikūrusios Julijos Gillich-Naroschnajos bei Klaipėdos menininkų atžalos Vido Pinkevičiaus.

Naujoje festivalio rubrikoje „Muzikų dinastija“ pasirodys šeimyniniai duetai: LMTA docentė Virginija Survilaitė ir Londono Karališkosios muzikos akademijos studentas Vytenis Gurstis (fleita), vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir LMTA fleitos profesoriaus A.Vizgirdos auklėtinis Vytautas Oškinis, Latvijos muzikos akademijos profesorė Vita Kalnciema su dukra, tarptautinių konkursų laureatė vargonininkė Liene Andreta Kalnciema.

Galėtų grįžti į Klaipėdą

– Kurių XI „Vargonų vasaros“ vakarų šios muzikos gerbėjai pajūryje jokiu būdu neturėtų praleisti?

– Net nežinau, ką čia išskyrus... Festivalyje skambės septynios originalios programos – jas šventiškai nusiteikę vargonininkai parengė su didele išmone. Stilistinė ir žanrinė įvairovė – be galo plati: XV–XVI a. italų, flamandų meistrų kompozicijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rūmuose skambėję renesanso šokiai, vokiečių barokas, romantinių spalvų prisodrinta prancūzų muzika, jau klasika tapusi XX a. lietuvių, latvių ir estų kompozitorių kūryba. Rinkitės, ką labiausiai mėgstate.

– Nebe pirmi metai festivalis vyksta Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Ar kada nors jūsų renginys dar sugrįš ar bent užsuks į Klaipėdą? O gal jis pasklis po kitas šio krašto bažnyčias?

– Kalbant apie pajūrį, gaila, kad karo sūkuriuose buvo suniokotos Klaipėdos bažnyčios su visais jose buvusiais instrumentais. Dar ir šiandien vamzdinių koncertinių vargonų nėra nė vienoje jų. Lieka tikėtis, kad broliams pranciškonams pavyks įgyvendinti gražų sumanymą: besikuriančio Onkologijos centro koplyčioje iškils nauji vamzdiniai vargonai, o dvasios atgaivos ieškantieji bus atidūs šioje šventovėje skambėsiančiai muzikai. Taip palaipsniui profesionalų atliekama vargonų muzika galėtų grįžti į Klaipėdą.

Pernai gana netikėtai atradome Gargždų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios vargonus, surengėm M.K.Čiurlionio konkurso dalyvių pasirodymą: išties koncertinius reikalavimus atitinkantis instrumentas, čia galėtų vykti reguliarūs renginiai – tiek vargonai, tiek ir klausytojai to verti.

Festivalio programa

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43)

Birželio 9 d. – „Baltijos šalių muzika: nuo renesanso iki XX a.“: Leopoldas Digrys (vargonai).

Programoje – XVI a. Vilniaus anonimo, M.K.Čiurlionio, E.Arro, P.Vaskso kūriniai.

Birželio 14 d. – „Muzikų dinastija 1 / J.S.Bachas ir jo amžininkai“: Virginija Survilaitė (vargonai), Vytenis Gurstis (fleita, Didžioji Britanija).

Programoje – F.Couperino, A.Vivaldi, J.G.Waltherio, J.S.Bacho, M.Blavet, C.Ph.E.Bacho kūriniai.

Birželio 16 d. – „Senosios muzikos vitrina: Stylus Phantasticus“: Julia Gillich-Naroschnaja (Vokietija).

Programoje – XV-XVIII a. italų, flamandų, austrų, vokiečių kompozitorių kūriniai.

Birželio 21 d. – „Muzikų dinastija 2 / Vakaro harmonijos: vargonai solo ir duetu“: Vita Kalnciema (vargonai, Latvija), Liene Andreta Kalnciema (vargonai, Latvija).

Programoje – D.Buxtehude's, G.Böhmo, J.S.Bacho, T.Albinoni, L.van Beethoveno, M.E.Bossi, XX a. latvių kompozitorių kūriniai.

Birželio 23 d. – „Muzikų dinastija 3 / Jūros daina“: Jūratė Landsbergytė (vargonai), Vytautas Oškinis (fleita).

Programoje – A.Guilmant, Ch.-M.Widoro, A.F.Dopplerio, M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio, J.Pakalnio kūriniai.

Birželio 28 d. – „Dedikacija šventiesiems: Tu es Petrus!“: Vidas Pinkevičius (vargonai).

Programoje  – M.K.Čiurlionio, V.Pinkevičiaus kūriniai.

Birželio 30 d. – Bernardas Vasiliauskas (vargonai).

Programoje – vokiečių kompozitoriaus-romantiko S.Karg-Elerto ciklas „Portretai“: nuo Bacho iki Šopeno.

Koncertų pradžia – 20 val.

Bilietai – po 15 Lt.