Įspūdingų atradimų metai: sausį – Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo karūnos, dabar – dar vienas atradimas.

Naujo tyrimo rezultatai atvedė prie Vilniaus universiteto vertybių. Beveik 70 metų, tiek stalčiuje pragulėjo eksponatas.

„Buvo neatpažintas objektas“, – sakė tekstilės restauravimo ekspertė Dalia Valujevičienė.

Dabar jis jau atpažintas ir pasirodo esąs itin vertingas. Įrodyta, kad pelerina, apsiaustas su gobtuvu, priklausė pirmajam Vilniaus universiteto rektoriui.

„Tyrimas vyko beveik keturis metus“, – teigė Nacionalinio muziejaus etnografijos ir antropologijos skyriaus vadovė Miglė Lebednykaitė.

Pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga, nutapytas nežinomo dailininko XVII amžiuje. Portrete – ta pati pelerina, ir tai vienas ankstyviausių Vilniaus universiteto insignijų atvaizdų.

Redakcijos archyvo/pranešimo siuntėjų nuotr.

„Atsakomybė labai didelė, nežiūrint į tai, kad aš dirbu muziejuje daugiau nei 45 metus. Tai tokia specialybė, bet kiekvieną kartą atsakomybė ir... dar XVI amžius“, – kalbėjo D. Valujevičienė.

Kepurėlės, vadinamos biretu, kilmė taip pat patvirtinta. Iki tol tik spėta, kad ji galėjo priklausyti rektoriui.

Tad pats paveikslas tyrimo iniciatorei buvo vienas iš suflerių.

„Tai yra labai svarbus šaltinis. Iš rašytinių šaltinių žinome, kad tai buvo šilkinis aksomas, raudonos spalvos, būtent karmazino, prisirpusios avietės spalvos drabužis, pamuštas šilku, žvilgančiu kaip baltas perlas. Tų aprašymų yra būta, bet šis vaizdas yra labai svarbus“, – tikino Nacionalinio muziejaus etnografijos ir antropologijos skyriaus vadovė.

1832 m. Vilniaus universitetą uždarius, prasidėjo vertybių išdraskymas.

Apranga, kaip relikvija, paslėpta nuo išvežimo į Maskvą ir saugota arkikatedros lobyne.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paskutinį kartą vienoje vietoje buvo matytos 1936 metais, o tada ilgam pradingo.

„200 metų buvo siekta mūsų kultūrą vienaip ar kitaip sunaikinti, bet tokie atradimai rodo, kad mes nesunaikinami“, – teigė Nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

„Iš ankstyviausio istorinio laikotarpio, pirmo rektoriaus Petro Skargos laikų, mes tokių daiktų turime labai nedaug. Per įvairius kataklizmus universitetas daug neteko“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Neteko ir skeptro.

„Tai yra kopija, gerai padaryta kopija, nes originalas išgabentas į Rusiją“, – sakė R. Petrauskas.

Dabartinis tyrimas pažėrė ir daugiau atsakymų. Tikrasis detektyvas prasidėjo ne nuo paveikslo, o nuo mažos knygelės.

„Tai yra vienas pirmųjų istorijos etnografijos muziejaus leidinių, išleistas 1970 metais. Pastebėjau akį traukiantį rytietiškų raštų egzotišką drabužį su kepurėle ir perskaičiau, kad tai yra universiteto rektoriaus toga XVI amžiaus. Raštai yra japoniški, bet XVI amžiuje tokių raštų Japonijoje nebuvo“, – pasakojo M. Lebednykaitė.

Nustatyta, jog tai japonizmo stiliaus moteriškas rūbas ir su universitetu bei rektoriumi nieko bendro neturi.

„Kas padarė tą įrašą, kaip tai atsiriko ir kodėl, lieka paslaptis“, – sakė M. Lebednykaitė.

„Nepamirškime, kokius etapus išgyvenome, dalis dalykų yra slėpta, dalis – specialiai kitaip pavadinta, tam, kad nebūtų surasta ir išvežta“, – aiškino Nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.

Taigi tikrosios togos saugojimo vieta ir toliau lieka paslaptimi.

„Kai atrado Barboros karūną, aš galvojau, gal jos bus suvyniotos į togą, bet deja, nepasiteisino“, – apgailestavo M. Lebednykaitė.