Pasikviesti kino režisierius į festivalį „Kino pavasaris“ sunku dėl to, kad jų kontaktai saugomi po devyniais užraktais, LRT RADIJUI sako vienas iš festivalio vadovų Algirdas Ramaška. Jo teigimu, keblumų sudaro ir lietuvių homofobiškumas ar kitoks neigiamas požiūris. Dėl jo praėjusių metų festivalyje atsisakė dalyvauti ir atidaromojo filmo režisierius.

– Dvi savaites bus pristatomi Lietuvos ir užsienio kūrėjų filmai. Kuris filmas geriausias?

– Tai tas pats, kas paklausti mamos, kuris jos vaikas mylimiausias. [...] Negalėčiau išskirti. Žinau, kokie yra žiūrovų favoritai, pagal tai, kaip jie renkasi filmus. Tai filmai „Omaras“, „Meilė ir malonė“, „Viskas dėl šou“, „Trumanas“. Šie filmai, manau, bus labiausiai linksniuojami.

– Atidarymo filmas – „Viskas dėl šou“.

– Tai filmas, unikalus tuo, kad jis sumontuotas iš 100-to metų senumo filmų. Tai viso laikmečio cirko dokumentiniai kadrai.

– Ar galima sakyti, kad jis buvo filmuotas 100 metų?

– Tai iš Šefildo universiteto paimti  archyvai. Iš jų Benediktas Erlingssonas sumontavo video medžiagą, kurią vėliau perdavė „Sigur Ros“ muzikantų globai. Jie padarė muzikinį takelį šiam filmui. Tai išties įspūdinga tuo, kad jį galima žiūrėti kaip nuostabų reginį su tikrai nepakartojama muzika arba žvelgti labai giliai ir labai stipriai susimąstyti, kas apskritai yra tas šou, kokia prasmė ir esmė, kokią įtaką tai daro mūsų gyvenimams – ką vieni pasiruošę padaryti dėl kitų (aplodismentų, pinigų). Taip pat – kur yra ribos. Kai išnaudojami vaikai ar gyvūnai, ar tai jau yra ta riba, ar vis dar plojame ir sakome – toliau mus linksminkite.

– Kaip nepasimesti tokioje gausybėje filmų?

– Mūsų svetainėje yra įvairių įrankių, palengvinančių pasirinkimą – duodame rekomendacijas. [...] Taip pat yra mūsų profesionali aplikacija tiems, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais. Galima ją parsisiųsti ir sudėlioti asmeninį kalendorių, pasiskaityti apie filmus. Taip pat stengiamės, visą laiką būname kino teatruose. Juose darbuojasi tiek mūsų savanoriai, tiek mes patys. Visą laiką nuoširdžiai bendraujame su kiekvienu žiūrovu, atsakome, parekomenduojame ir patariame, ką pasirinkti.

– Tai galima ateiti pas Jūsų savanorį ir sakyti – mano nuotaika tokia, ką man pasiūlytum pažiūrėti?

– Taip. Savanoriai specialiai apmokyti, jie pasiruošę suteikti visą reikalingą informaciją.

– Šių metų „Kino pavasario“ šalis-draugė – Ispanija. Kodėl būtent ji?

– Tai turbūt nulėmė mūsų ilgametė partnerystė ir draugystė su San Sebastiano kino festivaliu, kuris apskritai turbūt labiausiai mylimas mūsų komandos festivalis. Tai turbūt pats gražiausias pasaulyje miestas, pats nuostabiausias festivalis, nes ten nėra jokios įtampos, yra nuostabūs filmai, maistas ir mes ten semiamės labai daug įkvėpimo.

Taip atsirado ir kulinarinė programa, kuri per ketverius metus, kiek rodome kulinarinius filmus, dabar jau sulaukė susidomėjimo – į kai kuriuos filmus bilietų jau nebėra. Vadinasi, tai aktualu. San Sebastianas yra ta vieta, kur mes semiamės daug įkvėpimo. Tai įkvėpė pasirinkti šalį partnerę.

San Sebastiane atrandame labai daug filmų. Filmas „Trumanas“, kurio premjera vyko San Sebastiano festivalyje, [jame] buvo apdovanotas. Abu filmo aktoriai apdovanoti kaip geriausi aktoriai. Vėliau „Trumanas“ susižėrė visus pagrindinius ispanų apdovanojimus. Tai dar vienas filmas, kurio labai rekomenduočiau nepraleisti. Labai patiks tiek jaunam, tiek vyresniam žiūrovui, galima pamąstyti apie draugystę ir paskutinį draugų susitikimą. Tai nebūtinai gali būti labai liūdna.

– Ypatingą dėmesį skirsite Williamui Shakespeare`ui?

– Taip, šiemet kartu su Britų taryba minime W. Shakespeare`o 400-asias mirties metines. Skyrėme vieną programą, kurioje rodomi filmai W. Shakespeare`o ekranizacijos, sukurtos garsiausių pasaulio režisierių. Taip prisidedame prie apskritai visų renginių, vykstančių pasaulyje. Jau dabar matau, kad žmonėms to reikia, o W. Shakespeare`as apskritai turbūt yra geriausias scenaristas.

– Visada didelio susidomėjimo sulaukia ir susitikimai su režisieriais. Ar sunku juos prisikviesti?

– Ir taip, ir ne. Sunku gauti tiesioginius kontaktus, nes tai dažniausiai žmonės, saugomi po devyniais užraktais. Gauti jų kontaktinius duomenis sudėtinga. Kitas sunkumas – dažniausiai susiduriame su tuo, kad reikia pasakoti, kas yra Lietuva ir kodėl reikėtų atvažiuoti, nors mums atrodo, kad esame labai žinomi, visi žino Lietuvą.

– Juk festivalį organizuojate 21-ą kartą.

– Taip, festivalį visi žino, Lietuvos kartais nežino. Kartais susiduriame su tokiomis problemomis, kaip praėjusių metų atidarymo filmo režisierius Xavieras Dolanas yra turbūt laukiamas, ieškomiausias svečias visuose festivaliuose. Turėjome tiesioginį kontaktą ir jis jau buvo pasiruošęs atvykti, bet atsisakė tai padaryti, sužinojęs, kad Lietuva yra homofobiška šalis. Vien dėl to jis atsisakė. Neva per didelės sąsajos su Rusija – buvo paminėta ir tokia priežastis.

– Vadinasi, trūksta informacijos?

– Turbūt trūksta informacijos, bet homofobiškumas ir įvairios fobijos, turimos mūsų Lietuvoje, manau, yra ne paslaptis. Tai egzistuojanti problema. Beje, šiemet turėsime dar vieną naujovę – kartu su LRT „Kino pavasaryje“ turėsime studiją, kurioje bus filmuojama dešimties laidų ciklas – pokalbiai su mūsų svečiais, kitais žinomais Lietuvoje [kino] atstovais. Diskutuosime įvairiomis temomis.

Su festivalio atidarymo režisieriumi B. Erlingssonu kalbėsime apie šou esmę ir prasmę. Atvažiuoja Markas Reederis, apie kurį sukurtas filmas „Geismas ir garsas Vakarų Berlyne (1979–1989)“. Tai yra apskritai post-punk kultūros korifėjus. Filmo kūrėjai norėjo sukurti filmą apie 1979–1989 m. Berlyne, apie meno kultūrą ir viską, kas vyko tuo metu. Jie, žiūrėdami archyvinę medžiagą, pastebėjo, kad vienas žmogus buvo visur. Tada šiek tiek pakeitė planus ir filmą padarė apie jo istoriją. M. Reederis ketvirtadienį net pasirodys atidarymo ceremonijos metu. Tai gali stebėti ir LRT KULTŪROS žiūrovai.

– Bus rodomos ir lietuviškos premjeros. Kokios jos?

–  Taip, turbūt labiausiai didžiuojamės ir džiaugiamės Manto Kvedaravičiaus filmu „Mariupolis“, kuris ką tik startavo Berlyno festivalyje. Jo premjera vyks ir „Kino pavasario“ festivalyje. Taip pat Igno Miškinio „Karalių pamaina“. Tai filmas, kurio taip pat bus rodomas tik vienas seansas. Nežinau, ar dar yra likę bilietų. Taip pat Albinos Griniūtės filmą pristatysime. Visų filmų išvardyti neįmanoma.