Teksto ir iliustracijos santykis knygose šiandien nepaliekamas atsitiktinumui. Vizualumas, kaip ypač svarbi knygų rinkos dedamoji, yra ne tik dabar – taip būta ir tarpukariu. Tai byloja paroda, veikianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje.

Pradedančiųjų erdvė

Knygų iliustravimą Lietuvoje 1918 – 1940 m. visų pirma lėmė literatūros vaikams raida, nes būtent šie leidiniai tradiciškai buvo gausiau ir gražiau iliustruojami. Literatūros suaugusiesiems apipavidalinimas dažniausiai apsiribojo viršelio puošyba bei iliustravimu. Knygų viršeliai, kaip ir spalvingos leidinių vaikams iliustracijos, turėjo tą patį tikslą – patraukti skaitytoją bei pristatyti knygą vizualiai, todėl jie ne mažiau svarbi knygos meno dalis.

Žurnalistas Stepas Vykintas "Naujosios Lietuvos" laikraštyje 1944 m. labai skeptiškai įvertino Lietuvos leidėjų pastangas knygos meno srityje:

"„[...]Mūsų leidėjai nelabai rūpinosi estetine knygos kultūra. Jie žiūrėjo, kad tik pigiau būtų galima knygą išleisti ir kad tik daugiau uždirbti. Jeigu kvietė knygoms puošti dailininkus, tai jie nežiūrėjo ar dailininkas yra grafikas, ar jis yra pasiruošęs knygų iliustravimui, ar jis aukštos meninės kultūros ir gero skonio dailininkas, bet žiūrėjo, kad tik pigiau kainuotų. Todėl mūsų knygų iliustracijos yra darytos daugiausiai mokinių, ne specialistų knygos iliustratorių, bet įvairių dailės šakų dailininkų ar dailės mėgėjų. Kai pasižiūri į kelis tūkstančius mūsų knygų, išleistų per paskutinius 26 metus, tai net graudu, kad tiek daug knygų yra sužalotų, įvilktų į neskoningus drabužius. Tai gera pamoka leidėjams ateityje, kad nepakanka knygą tik išleisti, bet reikia ir kultūringai, skoningai, lietuviškoj dvasioj savo leidinius papuošti. [...]"

Šiame straipsnyje pateikiama ir gerų knygų iliustravimo Lietuvoje pavyzdžių, bet iš citatoje pateikto vertinimo – vaizdas liūdnokas. Ar teisus S.Vykintas? Jo išsakyti teiginiai dėl tendencijų knygų leidyboje ir ne specialistų knygų iliustratorių vyravimo teisingi, nors gal šiek tiek perdėta.

Minimalaus iliustratyvumo tendencija ypač pastebima leidiniuose suaugusiesiems, šių leidinių apipavidalinimas buvo skurdokas. Tačiau būtume neteisūs, skeptiškai vertindami daugumos ne specialistų darbus ar tokius knygų iliustruotojus kaip Paulius Augius - Augustinavičius, Mečys Bulaka, Adomas Galdikas, Vincas Kazimieras Jonynas, Kazys Šimonis vadindami mėgėjais.

Daug Kauno meno mokyklos auklėtinių dar studijuodami gavo užsakymus sukurti knygoms viršelius ar jas iliustruoti. Nemažai dailininkų tuos užsakymus atliko profesionaliai, kai kurie jų dar nebaigę Meno mokyklos tapo pripažintais knygų iliustruotojais.

Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių buvo dailininkas Telesforas Kulakauskas, kurio jau pirmieji knygų viršeliai atlikti tarsi patyrusio, su moderniomis knygų apipavidalinimo tendencijomis susipažinusio dailininko. Kai kurie menininkai, pradėję knygų iliustruotojo kelią kaip mėgėjai, po to tapo tos srities profesionalais.

Pripažinimas iš užsienio

Didžioji dalis literatūros vaikams buvo ir spalvinga, ir skoningai, meniškai iliustruota. Keletas aukšto meninio lygio knygos meno darbų buvo sukurta ir apipavidalinant suaugusiųjų literatūrą. Juos nulėmė grafikos raida Lietuvoje, kaip svarbią dailininkų išraiškos priemonę iškėlusi knygų grafiką. Dėl to atsirado pavienių gražiai iliustruotų leidinių suaugusiesiems, modernėjo knygų viršelių apipavidalinimas.

Svarbiausias vaidmuo šiame procese teko Kauno meno mokyklai. Prie knygų grafikos raidos taip pat prisidėjo 1931 m. įkurta XXVII knygos mėgėjų draugija, kurios iniciatyva išleista keletas knygų, puikiai įvertintų ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse parodose Paryžiuje ir kitur.

Lietuvos knygų grafikoje ryškiausią pėdsaką paliko keletas autorių, nebūtinai pasižymėjusių iliustruotų leidinių gausa, bet, specialistų nuomone,dariusių įtaką Lietuvos knygų grafikos raidai. Pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos dailininku, iliustravusiu knygas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, galima įvardyti A.Galdiką. 1919 m. jis iliustravo Balio Sruogos knygelę „Deivė iš ežero“, o 1921 m. - Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“ bei sukūrė viršelį ir gražias vinjetes „Lietuvos albumui“. Puikiais medžio raižiniais knygas vaikams ir suaugusiems iliustravo dailininkai Paulius Augius – Augustinavičius, Mečys Bulaka, Vytautas Kazimieras Jonynas, Marcė Katiliūtė, Viktoras Petravičius, Vaclovas Ratas – Rataiskis, Telesforas Valius ir kiti.

Išskirtinės  brandos, išraiškingumo, kūrinio siužeto ir tautiškų, buities, peizažo elementų simbiozės pripažinti ir užsienyje buvo šie 1918 – 1940 m. išleisti iliustruoti leidiniai suaugusiesiems: M.Bulakos iliustruoti J.Biliūno raštai (1937), "Liūdna pasaka" (1937), rinktinė "Darbas" (1932), A.Galdiko – Vinco Krėvės veikalas "Dainavos šalies senų žmonių padavimai" (1921), V.K.Jonyno – Kristijono Donelaičio "Metai" (1940). Pastarojo dailininko iliustracijos suformavo šio lietuvių literatūros klasikos kūrinio vaizdinį supratimą, išlikusį ir po to, kai jį iliustravo kiti autoriai.

Iš dalies prie literatūros suaugusiesiems, kaip knygos meno kūrinį, išleistą XXVII knygos mėgėjų draugijos, galima priskirti Viktoro Petravičiaus iliustruotą pasaką "Gulbė karaliaus pati". Šis leidinys tarptautinėje parodoje Paryžiuje 1937 m. laimėjo pagrindinį prizą. Ten pat didįjį prizą laimėjo Jono Steponavičiaus iliustruota K.Puidos knyga "Vienos nakties dykūnas", išleista specialiai šiai parodai.

Užkėlė kokybės kartelę

Išskirtinis vaidmuo Lietuvos knygų iliustravimo raidoje priklauso Kaziui Šimoniui, kūrusiam ir suaugusiesiems, bet pripažintam už literatūros vaikams iliustracijas. Jo knygų grafiką galima būtų palyginti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės kūriniais.

Ne iš karto suprastas ir pripažintas, K.Šimonis ilgainiui tapo knygų ir periodinių leidinių vaikams iliustravimo etalonu, savotišku kokybės ženklu. Tai pasakytina tiek apie juodas su baltu, tiek apie spalvotas jo iliustracijas, vykusiai jungusias tautišką stilių su modernizmu.

Jo iliustruotas pasakas, kitus kūrinėlius vaikams, vadovėlius gražiai papildė 1922 m. išleistos, Kazio Binkio sudarytos poezijos antologijos "Dainos" iliustracijos, 1923 m. išleistos K.Binkio eilėraščių knygelės "100 pavasarių" viršeliai, V.Krėvės 1933 m. išleistų padavimų knygų vinjetės, poezijos antologijos "Prisikėlusi Lietuva" iliustracijos ir, aišku, paties K.Šimonio 1936 m. išleistos "Girių giesmių" knygos apipavidalinimas.

Vaikų literatūros produktyviausiais iliustratoriais, be K.Šimonio,buvo ir dvi moterys dailininkės: Vladė Stančikaitė -Abraitienė ir Domicėlė Tarabildaitė -Tarabildienė. Abi dailininkės daugybėje iliustruotų, skirtingo siužeto knygų, išraiškos priemonių įvairovėje išlaikė savitą, su niekuo nesupainiojamą stilių, paprastų vaizdų ekspresiją ir emocionalumą.

Išskirtinis reiškinys vaikų knygų iliustravime buvo pasakų rinkinys "Seku seku pasaką" (1932), kurį, vadovaujant Adomui Galdikui, iliustravo net šeši žymūs dailininkai – iliustruotojai: Paulius Augustinavičius, Vytautas Jurkūnas, Viktoras Petravičius, Vaclovas Rataiskis, Kipras Šaulys ir Liudas Vilimas.

Surištomis rankomis

Knygų vaikams iliustravimo lygis, ypač XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, buvo pakankamas šios literatūros patiems įvairiausiems skoniams ir poreikiams patenkinti, tik leidėjų finansinės galimybės bei puošnių, ant geros kokybės popieriaus išspausdintų leidinių nerentabilumas neleido visai atsiskleisti apipavidalintojų potencialui.

Knygų iliustravimą Lietuvoje 1918 – 1940 m. lėmė ne tiek poligrafijos galimybės ar kūrėjų talentas, kiek puošnių leidinių poreikis, nedidelė ir neturtinga knygų rinka. Keletas reprezentacinių puošnių leidinių nesuformavo būdingų šalims su didele knygų rinka leidybos tradicijų ir bazės.

Didelėse šalyse, pavyzdžiui, XIX a. pab. – XX a. pr. carinėje Rusijoje kartais net dirbtinai buvo eskaluojamas puošnių leidinių poreikis valstybės bei jos institucijų reprezentacijai. Lietuvoje, net ir autoritarinio režimo sąlygomis, šis poreikis buvo minimalus.

Knygų suaugusiesiems leidyboje pagrindiniai akcentai buvo turinys ir kaina, todėl neišnaudotas iliustratyvumo potencialas buvo dar didesnis negu literatūros vaikams. Vis dėlto galima teigti, jog knygų iliustruotojai Lietuvoje 1918 – 1940 m. ne tik sekė Vakarų Europos, Rusijos leidinių apipavidalinimo tendencijas, bet ir sukūrė savitą iliustravimo stilių, gerai įvertintą ne tik Lietuvoje.

Kauno meno mokykloje bei privačiai buvo suformuotos kelios iliustruotojų mokyklos, puoselėjusios pažangų knygų iliustravimo patyrimą.