„Moma“ muziejus, įsikūręs Niujorke, garsėja kaip neįprastų, netradicinių šiuolaikinio ir modernaus meno parodų vieta, į kurią suvežamos pačios geriausios kolekcijos iš viso pasaulio. Šis muziejus, kaip sako jo vadovybė, yra erdvė, kurioje gimsta suvokimas apie šiuolaikinį meną.

Liepos pradžioje „Moma“ muziejuje prasidėjo didelio lankytojų dėmesio susilaukusi provokuojanti paroda „Šiuolaikinis menas iš kolekcijos“. Ši serija  apima meno darbus, sukurtus apytikriai nuo 60-ųjų metų, matomos netgi įvairios klasikinių darbų interpretacijos. Apie 60 menininkų, 130 atrinktų  įspūdingiausių darbų, tarp kurių akį patraukia ir lietuvių menininko Jurgio Mačiūno instaliacija  „Vieni metai“.

Vos įžengus į pastatą parodos dar nesimato, bet jau galima išgirsti klyksmą į mikrofoną. Tai Yoko Ono‘s muzikinė interpretacija pavadinta „Balso kūrinys sopranui“. Tokie meno išraiškos būdai yra tam tikras iššūkis nusistovėjusiai muziejaus sistemai.

Didžiulio dėmesio susilaukia ir darbas  „Dabartiniai įvykiai iš pastarųjų 40 metų“, padarytas iš Robert Rauschenberg‘o 18 metrų ilgio laikraščio iškarpų trafarete „Einamieji“, sukurto 1970 metais.

Norėdami atrasti kuo daugiau šiuolaikinio meno išraiškos priemonių, muziejaus direktorius Christophe Cherix‘is ir jo pavaduotojas Kathy Halbreich‘is pateikia įvairiausių pasirodymų skirtingais būdais. Abiem tai pirmoji didelė  šiuolaikinio meno paroda, nes iki šiol jiems buvo tekę dirbti tik su mažesniais projektais, tokiais kaip: Halbreich‘s - „9 ekranai“ ir  Cherix‘o - „Iš ir į Amsterdamą“.

Vienas ryškesnių parodos atradimų tai – iš pirmo žvilgsnio atrodytų pintas, tačiau iš plieno drožlių padarytas skulptoriaus Pino Pascali, kuris atstovauja „arte povera“ meno stilių, tiltas. Toje pačioje galerijos patalpoje galima išvysti ir David Hammons‘o, Sigmaro Polke‘s ,Lawrence Weiner‘io darbus.

Ryškus parodos akcentas yra ir Gilbert ir Lila Silverman‘ų „Fluxus“ kolekcija, susijusi su šiuo judėjimu. Ją sudaro apie tris tūkstančius darbų, kitaip dar vadinamų – 2009 – ųjų metų dovana.

Dar  viena „Fluxus“ menininkė Alison Knowles parodys naują 1969 metų „Vienodi pietūs“ versiją. Nuo kitų metų sausio ji kaskart aštuoniems iš anksto užsiregistravusiems lankytojams pateiks tokį patį valgį - sumuštinį su tunu. Tuo metu bus galima matyti ir geriausias jos valgančiųjų draugų bei kolegų nuotraukas.

Šiek tiek žemiau Alison Knowles fotografijų matoma pagrindinė  vieno profesionalesnių,  „Fluxus“ judėjimo lietuvių menininko Jurgio Mačiūno vaizdinė instaliacija. Ji susideda iš ištuštintų skardinių, cukraus dėžučių, maisto likučių, kuriuos menininkas suvartojo per vienerius metus ir parodoje sudėliojo į tvarkingas kolonas. Dėl savo idėjos jis buvo netgi pramintas „išalkusiu menininku“.

Netrūksta parodoje ir provokuojančių plakatų, kurie lėmė lyčių karą tarp Robert Morris‘o ir Lynda Benglis. Čia eksponuojama ir šiurkšti 1972 metų kino juosta „Super 8“, kurioje buvo nufilmuotas Vito Acconci atliekantis autoerotinį „Daigyną“.

Kaip išskirtinę galeriją parodoje galima paminėti ir instaliaciją, kuri yra pagrįsta Paul Chan‘o  režisuotu pastatymu „Belaukiant Godo Naujajame Orleane“. 2007 metais tai buvo vaidinimas,  sukėlęs publikai gilių apmąstymų ir katarsio jauseną. Sakoma, jog dalis emocijų, kilusių tuo metu dabar yra užmirštos, tačiau kartu su pasirodymu parodoje  jos grįš.