Parodos tyrinėjimo objektas – senoji Žemaitija

Istorinis statusas

Anot projekto organizatorės, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėjos Almos Jankauskienės, iniciatyva surengti tokią parodą kilo Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesoriui Algirdui Žebrauskui.

Įgyvendinti šį sumanymą paskatino 2016 m. minėtos dvi progos: Žemaitijos sostinės – Telšių – 225 metų Magdeburgo teisių suteikimo sukaktis ir projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ dalies „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ užbaigimas.

Projekto partneriai – senosios kartografijos rinkinių saugotojai: Vilniaus universiteto (VU) biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

A.Jankauskienė džiaugiasi sėkmingai įgyvendintu projektu. „Pagrindinė parodos mintis buvo parodyti Žemaitiją kaip atskirą istorinę žemę. Būtent šis kraštas ir figūruoja žemėlapiuose“, – akcentuoja ji.

Minima dar XIII a.

Žemaičių (žemoitskyi kniazia, Žemoiti, Sameiten, Samethia, Samaiten, Samaythen, Samogitians, Duche de Samogitie, Ducatus Samogitia), gyvenusių ir gyvenančių pačiame baltų genčių viduryje, vardas istoriniuose šaltiniuose atsiranda XIII a. pradžioje, vėliausiai krikščioniškoje istoriografijoje.

Žemėlapiuose istorinė Europos žemė – Žemaitija pirmą kartą randama 1507 m. kardinolo Mikalojaus Kuziečio žemėlapio perdirbinyje. Nuo XV a. antros pusės Žemaitija jau žymima visuose Vakarų Europos kartografų darbuose, kaskart vis su tikslesniu kartografiniu vaizdu.

Šiuo metu vertingiausi Lietuvoje senosios kartografijos rinkiniai saugomi VU ir LMA Vrublevskių bibliotekose, LNM, Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje viešajam istorinės kartografijos pažinimui skiriama nemažai dėmesio, tačiau istorinės Žemaitijos kartografinis paveldas mažai tyrinėtas.

Unikalūs eksponatai

Iki šio projekto įgyvendinimo Telšiai turėjo tik vieną žemėlapį, kuriame pavaizduota Žemaitija. Rengiant šį projektą dirbta devynis mėnesius, peržiūrėta 10 tūkst. skaitmeninių vaizdų iš projekto partnerių elektroninių katalogų, iš kurių atrinkta 300 žemėlapių.

Pats įdomiausias parodoje eksponuojamas žemėlapis – 1775 m., jame pavaizduota Europa, Azija, dalis Šiaurės Afrikos ir išskirta Žemaitija su Raseiniais.

„Tariantis su istorikais, parodai atrinkta 50 pačių vertingiausių žemėlapių. Jie sukurti įvairiais laikotarpiais, seniausias – 1507 m., naujausias – 1855 m.“, – sako A.Jankauskienė. Jos manymu, pats įdomiausias parodoje eksponuojamas žemėlapis – 1775 m., kur pavaizduota Europa, Azija, dalis Šiaurės Afrikos ir išskirta Žemaitija su Raseiniais.

Šis projektas apėmė konferenciją, kilnojamąją žemėlapių parodą, du žemėlapių aplankus ir kompaktinį diską su parodos medžiaga. Pirmą kartą paroda buvo pristatyta Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerijoje 2016-ųjų gruodį, vėliau kilnojamoji paroda „Žemaitija  – istoriniuose Europos žemėlapiuose“ leidosi į kelionę po Lietuvą.

Parodoje eksponuojami žemėlapiai nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio iš VU bibliotekos, profesoriaus Joachimo Lelewelio (1786–1861) kartografinių kūrinių kolekcijos ir kunigo, žurnalisto, vertėjo ir kolekcininko Vinco Mincevičiaus (1915–1992) žemėlapių kolekcijos, LMA Vrublevskių bibliotekos, LNM, Martyno Mažvydo bibliotekos.

Kas? Paroda „Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“.

Kur? Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio 28B, Kaunas), Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale (Jotvingių g. 7, Alytus), Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale (P.Butlerienės g. 9, Marijampolė).

Kada? Veikia iki gruodžio 30 d.