- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dydis: VU bibliotekoje saugomas Michel Pichaud „Carte pour l‘histoire generale“, išleistas 1775 m. Paryžiuje.
-
Ribos: Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomas 1659 m. Paryžiuje išleistas žemėlapis, vaizduojantis Žiemgalą, Kuršo kunigaikštystę bei Žemaitiją.
-
Išsamus: informatyviomis iliustracijomis praturtintas VU bibliotekoje saugomas 1631 m. Amsterdame pasirodęs vieno garsiausių Nyderlandų kartografo „Europa recens descripta“.
Kauno regioninis valstybės archyvas ir jo filialai suteikia galimybę susipažinti su Žemaitija istoriniame kontekste – pasmalsauti Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo parengtos parodoje „Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“.
Istorinis statusas
Anot projekto organizatorės, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėjos Almos Jankauskienės, iniciatyva surengti tokią parodą kilo Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesoriui Algirdui Žebrauskui.
Įgyvendinti šį sumanymą paskatino 2016 m. minėtos dvi progos: Žemaitijos sostinės – Telšių – 225 metų Magdeburgo teisių suteikimo sukaktis ir projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ dalies „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ užbaigimas.
Projekto partneriai – senosios kartografijos rinkinių saugotojai: Vilniaus universiteto (VU) biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
A.Jankauskienė džiaugiasi sėkmingai įgyvendintu projektu. „Pagrindinė parodos mintis buvo parodyti Žemaitiją kaip atskirą istorinę žemę. Būtent šis kraštas ir figūruoja žemėlapiuose“, – akcentuoja ji.
Minima dar XIII a.
Žemaičių (žemoitskyi kniazia, Žemoiti, Sameiten, Samethia, Samaiten, Samaythen, Samogitians, Duche de Samogitie, Ducatus Samogitia), gyvenusių ir gyvenančių pačiame baltų genčių viduryje, vardas istoriniuose šaltiniuose atsiranda XIII a. pradžioje, vėliausiai krikščioniškoje istoriografijoje.
Žemėlapiuose istorinė Europos žemė – Žemaitija pirmą kartą randama 1507 m. kardinolo Mikalojaus Kuziečio žemėlapio perdirbinyje. Nuo XV a. antros pusės Žemaitija jau žymima visuose Vakarų Europos kartografų darbuose, kaskart vis su tikslesniu kartografiniu vaizdu.
Šiuo metu vertingiausi Lietuvoje senosios kartografijos rinkiniai saugomi VU ir LMA Vrublevskių bibliotekose, LNM, Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje viešajam istorinės kartografijos pažinimui skiriama nemažai dėmesio, tačiau istorinės Žemaitijos kartografinis paveldas mažai tyrinėtas.
Unikalūs eksponatai
Iki šio projekto įgyvendinimo Telšiai turėjo tik vieną žemėlapį, kuriame pavaizduota Žemaitija. Rengiant šį projektą dirbta devynis mėnesius, peržiūrėta 10 tūkst. skaitmeninių vaizdų iš projekto partnerių elektroninių katalogų, iš kurių atrinkta 300 žemėlapių.
Pats įdomiausias parodoje eksponuojamas žemėlapis – 1775 m., jame pavaizduota Europa, Azija, dalis Šiaurės Afrikos ir išskirta Žemaitija su Raseiniais.
„Tariantis su istorikais, parodai atrinkta 50 pačių vertingiausių žemėlapių. Jie sukurti įvairiais laikotarpiais, seniausias – 1507 m., naujausias – 1855 m.“, – sako A.Jankauskienė. Jos manymu, pats įdomiausias parodoje eksponuojamas žemėlapis – 1775 m., kur pavaizduota Europa, Azija, dalis Šiaurės Afrikos ir išskirta Žemaitija su Raseiniais.
Šis projektas apėmė konferenciją, kilnojamąją žemėlapių parodą, du žemėlapių aplankus ir kompaktinį diską su parodos medžiaga. Pirmą kartą paroda buvo pristatyta Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerijoje 2016-ųjų gruodį, vėliau kilnojamoji paroda „Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“ leidosi į kelionę po Lietuvą.
Parodoje eksponuojami žemėlapiai nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio iš VU bibliotekos, profesoriaus Joachimo Lelewelio (1786–1861) kartografinių kūrinių kolekcijos ir kunigo, žurnalisto, vertėjo ir kolekcininko Vinco Mincevičiaus (1915–1992) žemėlapių kolekcijos, LMA Vrublevskių bibliotekos, LNM, Martyno Mažvydo bibliotekos.
Kas? Paroda „Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“.
Kur? Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio 28B, Kaunas), Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale (Jotvingių g. 7, Alytus), Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale (P.Butlerienės g. 9, Marijampolė).
Kada? Veikia iki gruodžio 30 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2023“ pradeda paraiškų priėmimą
Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras pradeda paraiškų priėmimą 14-iesiems nacionalinio kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“. ...
-
M. Budraitis neketina trauktis iš LNDT vadovo pareigų10
Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) direktorius Martynas Budraitis teigia neketinantis atsižvelgti į atleidžiamo dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus siūlymą trauktis iš pareigų ir dalyvauti naujame vadovo konkurse. ...
-
S. Kairys: atleidęs M. Ivaškevičių Dramos teatro vadovas prisiėmė didelę atsakomybę19
Nusprendęs atleisti Lietuvos nacionalinio teatro dramaturgą Marių Ivaškevičių šio teatro vadovas Martynas Budraitis prisiėmė didelę atsakomybę, sako kultūros ministras Simonas Kairys. ...
-
Lietuvos roko ilgaamžiai „Mountainside“ pristato naują singlą ir klipą: karantiną išnaudojom kūrybai5
Viena ilgaamžiškiausių nepriklausomos Lietuvos roko grupių „Mountainside“ metus pradeda naujo singlo ir vaizdo klipo pristatymu. Daina „Parco Urbano (There Are Other Exits)“ – pirmasis būsimo konceptualaus albumo pasako...
-
Kultūros ministerija paskelbė atašė Ukrainoje ir Sakartvele konkursą3
Kultūros ministerija paskelbė kultūros atašė Ukrainoje, taip pat vykdančio šias funkcijas Sakartvele, konkursą. ...
-
M. Ivaškevičius atleidžiamas iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro20
Dramaturgas Marius Ivaškevičius atleidžiamas iš darbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), teatras teigia, kad jo pareigos tampa perteklinės pradėjus dirbti trims naujiems meno vadovams. ...
-
Kokia literatūra virsta kinu?
Kodėl vienos knygos tampa kino filmais, o kitos – ne? Kokia iš naujausių lietuviškų knygų galėtų virsti kino juosta? Anot poetės, rašytojos Vitalijos Maksvytės, svarbiau ne meno kalba, bet autoriaus gebėjimas sukurti tokią ...
-
Lietuvoje lankosi už kultūrą ir mokslinius tyrimus atsakinga eurokomisarė7
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel (Marija Gabriel) antradienį lankosi Lietuvoje. ...
-
Praėjus pusmečiui po pasikėsinimo S. Rushdie išleidžia naują romaną
Praėjus pusmečiui po užpuolimo britų rašytojas Salmanas Rushdie (Salmanas Rušdis) antradienį išleis savo naują romaną „Victory City“ – epinį pasakojimą apie XIV amžiaus moterį, kuri valdo miestą nepaklusdama p...
-
Mirė scenaristas, rašytojas ir vertėjas K. Pūras2
Eidamas 97-uosius mirė žurnalistas, rašytojas, scenaristas ir vertėjas Kazimieras Pūras. ...