- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Škvalas ir lietus nesustabdė „Tautiškos giesmės“ vienybės tiltų
-
Škvalas ir lietus nesustabdė „Tautiškos giesmės“ vienybės tiltų
-
Škvalas ir lietus nesustabdė „Tautiškos giesmės“ vienybės tiltų
-
Škvalas ir lietus nesustabdė „Tautiškos giesmės“ vienybės tiltų
-
Škvalas ir lietus nesustabdė „Tautiškos giesmės“ vienybės tiltų
Vilniaus Neries krantinėse vieningai giedoti liepos 6-osios „Tautišką giesmę“ susirinkusių lietuvių neišgąsdino net sostinę užgulusi audra. Lygiai 21 val. pirmąjį toną Lietuvai ir pasauliui nuo Gedimino pilies bokšto uždavus maestro Petrui Vyšniauskui, sostinės širdyje himną tautiečiai giedojo pliaupiant lietui ir pučiant audringam vėjui.
Nors nuo 20 val. vykusio šventinio Valstybės dienos koncerto metu susirinkusieji buvo raginami himną giedoti saugiu vėliavos atstumu, atėjus lemtingai akimirkai tautiečių bendrystė buvo stipresnė. Vyčiais ir trispalvėmis nuspalvinę Neries krantines tarp Karaliaus Mindaugo ir Žvėryno tiltų, vilniečiai „Tautišką giesmę“ giedojo sustoję šalia, dalydamiesi skėčiais ir žmogiška šiluma.
Likus pusvalandžiui iki giedojimo užklupusios liūties neišsigando ir Nerimi iki giedojimo vietos atplaukę baidarininkai bei mažiausiais „Optimist“ laiveliais buriuojantys jaunieji buriuotojai.
Nors svarbiausią Lietuvos giesmę atlikome pliaupiant lietui, širdyse esanti šiluma ir vienybė buvo stipresnės.
Kompozitorius ir dirigentas Vytautas Miškinis pasakoja, kad šiemet garbė sugiedoti „Tautišką giesmę“ tiesioginės vaizdo transliacijos metu buvo patikėta jauniems dainininkams – berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklai „Liepaitės“. „Nors svarbiausią Lietuvos giesmę atlikome pliaupiant lietui, širdyse esanti šiluma ir vienybė buvo stipresnės“, – sako V. Miškinis.
Tiesioginę vieningo giedojimo ir šventinio koncerto transliaciją, kurios metu ant Karaliaus Mindaugo tilto pasirodymus surengė žymiausi Lietuvos atlikėjai, stebėti galėjo visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių žiūrovai bei skaitytojai, kadangi LRT dalijosi atviru transliacijos signalu.
Kitose planetos vietose šiemet 12-ąjį kartą lietuvių balsais pasaulį apjuosusi „Tautiška giesmė“ taip pat virto tikru iššūkiu. Tiesa, ne dėl audrų, o dėl daug kur dar galiojančių giežtų COVID-19 pandemijos apribojimų. Pasaulio lietuviams teko giedoti susirinkus slapta arba vietoje viešų susibūrimų giedoti namų balkonuose bei prie kompiuterių ekranų. Nepaisant to, gyva mūsų tautos tradicija vienybės tiltus pajėgė nutiesti net labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktuose pasaulio taškuose.
Skirtingose pasaulio vietose jiems teko sukti galvas, kaip giedoti, laikytis įvairiausių apribojimų, net rizikuoti.
„Kai iš pasaulio lietuvių ėmė plūsti jų giedojimo įrašai, sveikinimai Lietuvai ir istorijos, tikrai pajutome, kad tos kelios minutės, kai visame pasaulyje tautiečiai gieda mūsų valstybės himną, jiems yra be galo svarbios. Skirtingose pasaulio vietose jiems teko sukti galvas, kaip giedoti, laikytis įvairiausių apribojimų, net rizikuoti. Tačiau jie tą darė – ne dėl to, kad reikia, bet dėl to, kad jiems ši diena ir jų valstybė yra didelė šventė“, – pasaulio lietuvių nuotaikomis dalijosi „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ idėjos sumanytojas Raimundas Daubaras.
Dėl itin sudėtingos COVID-19 situacijos Argentinoje gyventojai šiuo metu išeiti turi teisę tik į parduotuvę ar vaistinę. Todėl, pasak Argentinos lietuvio Juano Ignaco Kalvelio, šalies lietuvių bendruomenė „Tautišką giesmę“ giedojo virtualiai, o jis pats – namų balkone.
„Sugiedoti visiems kartu yra ypatingas momentas. Man teko jau du kartus būti per Dainų šventę Lietuvoje ir giedoti ten, Vingio parke. Dabar esu toli nuo Lietuvos, už 13 tūkst. kilometrų, bet jaučiu tą lietuvybę, identitetą ir esu Lietuvos atstovas, Lietuvos sūnus. Mes tikrai mylime Lietuvą, gerbiame lietuvybę, kultūrą – tai ir yra mūsų lietuvybė“, – sako Argentinos lietuvis.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose vieši susibūrimai draudžiami. Nepaisant to, kad pasveikintų Lietuvą, tautiečiai išdrįso susirinkti prie vieno iš Dubajaus tiltų, tiesa, tarpusavyje išlaikydami saugų vėliavos atstumą. Šventės jiems nesugadino net ir porą kartų pro šalį įtariai pravažiavę policininkai.
Mes tikrai mylime Lietuvą, gerbiame lietuvybę, kultūrą – tai ir yra mūsų lietuvybė.
Čikagoje lietuviai taip pat rado originalų būdą švęsti Lietuvą ir giedoti „Tautišką giesmę“ išvengdami didelio susibūrimo. 8 mln. gyventojų turinčio miesto upėje buvo suorganizuotas keliolikos lietuviškų laivų paradas, o krantinėse ir ant tiltų tautiečiai išsirikiavo tarpusavyje išlaikydami saugius atstumus.
Daugelyje kitų pasaulio valstybių, kaip ir Vilniuje, dėl saugumo tautiečiai vieningam giedojimui rinkosi atviras vietas – vandens telkinių pakrantes, parkus ar miškus. Štai Italijoje himnas buvo giedotas netoli Romos plytinčiame garsiajame Castelli Romani parke. Stokholme, išlaikant ilgametę tradiciją, Lietuvos himno giesmė sklido nuo Riddarholmen krantinės.
Šiemet liepos 6 d., lygiai 21 val. Lietuvos laiku „Tautiška giesmė“ visą pasaulį apjuosė jau 12-ąjį kartą. Pirmą kartą himnas visų pasaulio lietuvių vieningai buvo sugiedota 2009 metais. Tąkart jis skambėjo Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, kai mūsų šalies buriuotojai, su jachta „Ambersail“ apiplaukę pasaulį, pakvietė net 26 pasaulio lietuvių bendruomenes šią sukaktį švęsti drauge. Per daugiau nei dešimtmetį pačių lietuvių visame pasaulyje puoselėjama tradicija šiandien jau yra įgavusi ir oficialų statusą – liepos 6 d. švenčiama ne tik Valstybės ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“32
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...