Nedidelio formato piešiniai grafitu, santūriai ekspresyvūs tapybos darbai, kuriuose spalvų, jų tonų ir pustonių įvairovė švelniai suvaldoma atpažįstamuose motyvuose, – visa tai pasakoja autentišką istoriją, kurioje nežinomųjų tiek pat daug, kiek kūriniuose kampų ir pusių, iš kurių norisi juos apžiūrėti.

– Autoportretas tai – savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?

– Ir viena, ir kita. Autoportretą piešdavau įvarytas į kampą. Tada dėmesys nuo globalaus viešpatavimo planų nukrypsta į save. Tai kaip sušukti: "Aš!" Galvoju, kad savęs suvokimas be reprezentacijos veda į savižudybę, o reprezentacija be savęs suvokimo tai – paranoja.

– Koks šiuose piešiniuose yra tikrovės ir pagražinto "aš" santykis?

– Tik iš šalies galima tiksliau pasakyti, kaip yra. Menininkams būdingas narcisizmas, o geras tonas reikalauja būti kukliam. Nors ir apsimestinai. Akylas stebėtojas pamatys, ar tai sąžininga, ar sumeluota.

– Kuo žvilgsnis į save, kuriant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save? Autoportrete žvilgsnis fokusuojamas į save ar pro save?

– Nežinau, kuo tie žvilgsniai skiriasi. Būna susikaupęs žvilgsnis, išsiblaškęs žvilgsnis. Piešiant autoportretą svarbiausia yra nuotaika.

– Šie darbai labiau savianalizės ar saviraiškos rezultatas?

Darau viena, o kiti pasako, kad čia visai kiti dalykai. Ir dažniausiai jie būna teisūs.

– Tai neatsiejama. Kaip įkvėpimas nuo iškvėpimo kvėpuojant. Dažnai būna, kad apgraibom padaręs darbą suvokiu, kas išėjo, o kartais ir nesuvokiu. Darau viena, o kiti pasako, kad čia visai kiti dalykai. Ir dažniausiai jie būna teisūs. Pirmiausia padarai, paskui pagalvoji. Kažkaip taip.

– Ar juose atsiskleidžia jūsų charakteris?

– Apskritai meninėje raiškoje, piešimo ar tapymo manieroje, linijos gyvume, kompozicijoje ir t.t. atsiskleidžia autoriaus charakteris, temperamentas. Tai kaip piršto atspaudas. Tas pats ir autoportrete.

– Kas tampa lemiamu faktoriumi, pasirenkant autoportretų atlikimo techniką?

– Man tai – visada po ranka esantis pieštukas ir A4 rašymo popieriaus lapas. Kartais jau ir kažkieno naudotas, su viena švaria puse.

– Kurdamas autoportretą, esate ir portretuojamasis ir kūrėjas. Ar kūriniuose siekėte pavaizduoti save, kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas?

– Perteikti emocijas yra daug svarbiau nei portretinį panašumą. Nes aš pats sau neatsakysiu, ar esu panašus. Žinau tik, pavyko paveiksliukas ar ne.

– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?

– Piešiu arba iš atminties, arba iš veidrodžio "natūros".

– Kokia yra fono reikšmė piešiniuose?

– Fonas yra neatsiejama kūrinio dalis.

– Darbų formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?

– Kadangi autoportreto, kaip rimto paveikslo, nesu kūręs, o piešęs tik ant A4 formato rašomojo popieriaus lapelių, tad šiuo atveju tai neturėtų būti požiūrio į save, savivertės išraiška.

– Autoportretuose fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?

– Gal labiausiai esamu momentu aplankančias vizijas. Pavykusiame kūrinyje šie trys faktoriai yra neatsiejami. Ir kas baisiausia – ateities nuojauta gali pasirodyti ne rožinės fantazijos, o mažo juodo debesėlio pavidalu.

– Kiek laiko užtruko sukurti šiuos autoportretus? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?

– Kai kurie nupiešti vienu prisėdimu, gal per 20 minučių. Kiti – per daugybę seansų, tarp kurių gali būti ir kelerių metų laikotarpis.

– Kuo šie darbai skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?

– Tikiu, kad šie autoportretai yra realistiškiausi nuotaikos atžvilgiu.

– Pažvelgus į kūrinius iš šalies, kokios dabarties laiko aktualijos juose atsiskleidžia?

– Kadangi tai labai subjektyvūs kūrinėliai, tai ir laiko aktualijos yra labai individualios. Paskutinį autoportretą piešiau gal 2009 metais. Tad tų metų aktualijos jame sustingo amžinai. Jeigu, žinoma, tai nebuvo ateities vizija, kuri dar yra neišgyventa.

– Kaip žmogus, vaizduojamas piešiniuose, suvokia save jį supančio pasaulio kontekste?

– O ar jis suvokia tą kontekstą? Jo nuotaikos ir interesų ratas ir yra visas jo pasaulis. Visa kita tik neaktualūs garlaiviai, plaukiantys abejingumo jūroje.