Tarptautinė moters diena pirmą kartą buvo paminėta 1909 m. Jungtinėse Valstijose, tačiau tai buvo daugiau vietinis renginys, kuriame dalyvavo aršiausios kovotojos už moterų teises.

Dabartinė Moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje (Danija) vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moterų kovai už laisvę ir lygias teises.

Taigi jau kitais metais Tarptautinė moters diena buvo švenčiama Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Švedijoje ir tik 1913–1914 m. ją pradėta švęsti Rusijoje.

Lietuvoje Tarptautinė moters diena aktyviau imta švęsti sovietmečiu, iki to buvo švenčiama Motinos diena, kuri vėl atgaivinta atgavus Nepriklausomybę. Tačiau toliau minima ir Kovo 8-oji.

Daugelyje šalių Tarptautinė moters diena – laisvadienis, skiriamas pažymėti politinius, ekonominius bei socialinius moterų pasiekimus, ypač XXI a., kai iš vaikų gimdytojų, ilgą laiką neturėjusių teisės net balsuoti, jos išaugo į išdidžias, finansiškai nepriklausomas pilietes, pakilo net iki pasaulio lyderių.

Kovo 8-oji skirtingose šalyse švenčiama kitaip. Pavyzdžiui, Italijoje Moters dienos proga vyrai damoms dovanoja geltonas akacijas, prie puokštės priderinę dėžutę saldainių.

Portugalijoje ir Rumunijoje vyrauja paprotys šią progą švęsti išimtinai moteriškoje kompanijoje.

Kovo 8-oji labai svarbi Indijoje. Ten rengiama daugybė šou pasirodymų, vaizduojančių moters galią šiuolaikiniame pasaulyje ir moters svarbą visuomenėje.

O Armėnijoje Moters diena minima ištisą mėnesį, periodas nuo kovo 8-osios iki balandžio 7-osios dar vadinamas Moters mėnesiu.

Pagal praeito amžiaus tradicijas Lietuvoje Kovo 8-ąją daugiausia dovanojamos gėlės ir saldumynai.