Mažai kas pagalvoja, kad vidurvasarį galima pasirūpinti antruoju sezono derliumi ir maitintis savomis šviežiomis daržovėmis iki vėlyvo rudens ar net žiemą.

Populiarina japonišką augalą

Be populiariųjų daržovių – salotų, ridikėlių, krapų, šiuo metu galima sėti ir kitas lietuviams mažiau pažįstamas daržoves. Daržininkus mėgėjus konsultuojantis daržininkystės entuziastas Gedimas Končius kiekvieną vidurvasarį sėja japoninius ridikus (vadinamuosius daikonus). Tai dideli, ilgi, baltos spalvos ridikai.

"Jie pas mus puikiausiai auga, rūsyje išsilaiko iki Naujųjų metų ar ilgiau", – patikino pašnekovas. Ši daržovė Japonijoje – antra pagal populiarumą po kopūstų. Ridikai vartojami švieži, rauginti ir kitaip apdoroti.

Sėti šias daržoves galima į daigų paletes, o atsilaisvinus vietai darže, persodinti. Jei jau dabar yra laisvos dirvos, japoninius ridikus galima sėti tiesiai į lysvę.

Praverčia ledo grąžtas

"Yra viena gudrybė, kuri japoninius ridikus padaro daug didesnius. Reikia paimti žemės arba ledo grąžtą ir dirvoje išgręžti pusės metro gylio skylę. Tada reikia pripilti į ją komposto ar geros žemės, palaistyti ir čia sėti arba sodinti ridiko daigą. Tada išauga labai puikios šaknys", – garantavo G.Končius.

Neturint minėtų prietaisų, jis pataria dirvą sukasti bent per du kastuvus. Jei žemė supurenta tik paviršiuje, ridikai išauga negražios formos, susiraitę.

Kadangi šiuos augalus, kaip ir kitas kryžmažiedes daržoves, sausuoju metu labai puola spragės (vadinamosios žemės blusos), daržininkas pataria šias ūgtelėjusias daržoves uždengti agrodanga bemaž iki pat derliaus nuėmimo. Mat spragės lapuose pragriaužia skylutes.

Šių ridikų sėklų galima rasti sėklų parduotuvėse, G.Končius pataria pirkti 'Minowase' porūšio sėklas, nes jos gerai dera Lietuvoje.

Šiuo metu galima pasėti pekininių kopūstų – jų gūželės pailgais prigludusiais lapais. Kiek kita daržovė – kininiai kopūstai – pasaulyje vadinami pak choi. Jie irgi dar gali sudygti lietuviškuose daržuose. Šias daržoves taip pat reikia saugoti nuo spragių ir dengti agrodanga. Savaime suprantama, negalima pamiršti jų palaistyti, nes jos mėgsta drėgmę.

Delikatesas Kūčioms

Dabar dar galima pasisėti ankstyvųjų žiedinių kopūstų. Juos paauginus, bent vieną kartą būtinai reikia patręšti mineralinėmis trąšomis ar bent kartą nupurkšti boro rūgšties silpnu skiediniu. G.Končius perspėja, kad, esant boro stygiui, šie kopūstai nelinkę megzti didesnių galvų.

Svarbu, kad iki pirmųjų šalnų užaugtų ne mažesnės kaip 2 cm skersmens galvutės. Beprasidedant šalnoms, reikia su visomis šaknimis iškasti šiuos kopūstus ir pernešti į inspektą. Jei jo nėra, jį gali atstoti šiltnamis. Jame reikia iškasti duobę, įleisti į ją su žemėmis perneštus augalus ir uždengti duobę lentomis. Jas reikia apkloti šiltinančia medžiaga, pavyzdžiui, lapais, šienu ar šiaudais.

"Atvažiavę per Kūčias ir atidarę duobę, joje rasite subrendusių, šviežių, sprindžio dydžio skersmens žiedinių kopūstų galvų" , – į stebuklą panašų rezultatą žada G.Končius.
Pasak jo, kai kas bando užauginti net ir bulvių antrą derlių, bet bulvės, morkos, burokai, kopūstai, pupelės ir iš pirmojo derliaus gerai išsilaiko.

G.Končius primena, kad į atsilaisvinusias dirvos vietas reikia nepamiršti pasėti žaliųjų trąšų: pašarinių žirnių su avižomis, facelijų, žieminių rugių, lubinų. Vėlai rudenį šiuos augalus apkasus, bus puiki natūrali trąša.