Apšvietimo projektavimas – atsakingas darbas

Pasikeitė neatpažįstamai

Apšvietimo žinovė Laura Praninskienė tvirtina, kad namų apšvietimo suvokimas ir sprendimai per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai.

„Rinkas užkariavęs LED’inis apšvietimas ne tik leido sutaupyti, bet ir sukūrė galimybes padidinti namuose naudojamų apšvietimo taškų skaičių. Be to, naujos technologijos leido pakeisti skleidžiamos spalvos spektrą ir šviesos pateikimo kultūrą“, – paaiškina L. Praninskienė.

Anot jos, dabar šviestuvų kūrėjai stengiasi, kad namuose esanti šviesa kuo labiau primintų natūralią, šviesos šaltiniai slepiami po šviestuvų formų detalėmis, stengiantis, kad šviesa būtų kuo švelnesnė, neutralesnė. Tai daryti padeda galimybė mažinti šviesos intensyvumą (dimeriuoti) ir keisti apšvietimo spektrą (neutralią šviesą pakeisti į rausvą, gelsvą ir pan.).

Ekspertės teigimu, šiais laikais naujai įrengtuose namuose vargiai pamatysi kambarį, kuriame kabotų vos vienas šviestuvas. Apšvietimas dažniausiai skaidomas zonomis, nebijant padalyti patalpas skirtingais šviesos srautais.

„Centrinis apšvietimas nebeteko reikšmės, todėl mano patarimas visiems – sukurkite kuo daugiau apšvietimo zonų. Dalį jų valdyti galėsite jungtukais, kitą dalį, pavyzdžiui, pulteliu, o jei norėsis dar daugiau modernumo, galima viską valdyti ir balsu“, – sako L. Praninskienė.

Detalė: apšvietimas gali tapti ir originaliu interjero akcentu. freepik.com nuotr.

Kai apšvietimas – per menkas

Vis dėlto, ekspertės teigimu, žmonės neišvengia klaidų, susijusių su namų apšvietimo planavimu ir įgyvendinimu. Viena jų – per menkas apšvietimas.

Centrinis, vieno taško lubinis apšvietimas išlieka viena iš didžiausių klaidų, kurias lietuviai daro savo butuose. Tokiais atvejais apšvietimas patalpos aplinką suplokština, visa šviesa sutelkiama į vieną plotą, o kambario pakraščiai lieka skendėti šešėliuose.

Per mažai apšviestame kambaryje akys greit pavargsta, nes turi labiau dirbti, kad įžiūrėtų daiktus ar atpažintų spalvas. Be to, mokslininkai yra nustatę, kad per menkas apšvietimas gali pabloginti produktyvumą. Ypač kai darbas reikalauja didelės koncentracijos ir dėmesio detalėms.

Nepakankamai apšviestas kambarys taip pat gali kelti depresyvias ar kitas nemalonias emocijas. Ypač šaltuoju metų laiku, kai pro langus į patalpas patenka mažiau natūralios šviesos.

Pasak L. Praninskienės, būtina nepamiršti, kad, be centrinio apšvietimo taško, dar gali būti sieniniai šviestuvai, toršerai ir staliniai šviestuvai, kurie gali padėti kurti jaukesnę atmosferą, skirstyti erdvę į funkcines zonas ir nereikalauja didelių paruošiamųjų darbų.

Rinkas užkariavęs LED’inis apšvietimas ne tik leido sutaupyti, bet ir sukūrė prielaidas padidinti namuose naudojamų apšvietimo taškų skaičių.

 

Pasirinkti tinkamą atspalvį

Kalbėdama apie dažniausiai pasitaikančias namų apšvietimo klaidas, L. Praninskienė pamini ir netinkamą šviesos atspalvio pasirinkimą. Ši, regis, smulkmena, pasirodo, gali sugadinti net ir geriausią kambario interjerą, o patalpoje sukurti nepageidaujamą nuotaiką.

Anot ekspertės, netinkamas apšvietimo atspalvis gali iškraipyti kambaryje esančias spalvas, tiksliau, tai, kaip jas mato žmogaus akis. Dėl to žmogus gali jausti sumažėjusį budrumą ir sumenkusį atidumo lygį.

Tais atvejais, kai patalpos apšvietimui parenkama per melsva arba per gelsva šviesa, žmogus net gali susidurti su akių problemomis, nes jos tokiame apšvietime būna per daug įtemptos. Dėl to gali kilti ir kitų negalavimų, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigimas ar pykinimas.

Jauku: šviesiame ir saulėtame kambaryje nereikia intensyvaus apšvietimo. freepik.com nuotr.

Apšvietimo intensyvumas

Anot L. Praninskienės, dar viena didelė apšvietimo klaida – per intensyvus patalpų apšvietimas. Jis gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ir pažeisti akis. Be to, per ryškus apšvietimas gali sugadinti kambario interjerą. Kai kambario apšvietimas yra per intensyvus, žmogui gali kilti sunkumų įsisavinant vizualinę informaciją, ypač spalvas, tekstūras ir formas.

Nors apšvietimo intensyvumas yra individualus aspektas, profesionalai rekomenduoja, kad vonios kambaryje būtų užtikrintas 500–750 lumenų siekiantis apšvietimas. Ten šviesa turėtų būti gana ryški, kad galėtum atlikti higienos procedūras, tačiau ne per intensyvi, kad nepradėtų skaudėti akių ar galvos.

Virtuvėje rekomenduojamas 3 000–4 000 lumenų intensyvumo apšvietimas. Svetainėms turėtų užtekti 1 500–3 000 lumenų šviesos, kad būtų galima be vargo skaityti, rašyti, žiūrėti televizorių ir atlikti kitas veiklas, o miegamuosiuose turėtų būti apsiribojama 1 000–2 000 lumenų.

Patarimas: „Centrinis apšvietimas nebeteko reikšmės, todėl namuose sukurkite kuo daugiau apšvietimo zonų“, – rekomenduoja L. Praninskienė. L. Praninskienės asmeninio archyvo nuotr.

Tinkamas šviestuvo dydis

Jei šviestuvas yra per didelis ar per mažas santykinai prie kitų interjero elementų, gali nukentėti interjero estetinis vaizdas. Tai gali sugriauti net viso kambario dizainą. Be to, jei šviestuvas per mažas, kambaryje gali būti per mažai šviesos ir, atvirkščiai – jei šviestuvas yra per didelis, kambaryje gali būti per daug šviesos.

Ekspertės teigimu, visada reikia turėti omenyje, kad skirtingiems kambariams gali reikėti skirtingo dydžio šviestuvų, atsižvelgiant į jų funkcionalumą. Pavyzdžiui, mažesni šviestuvai gali būti tinkami miegamajam, o didesni – valgomajam.

Be to, būtų pravartu neužmiršti, kad dideli šviestuvai dažniausiai reikalauja daugiau elektros energijos. Tad, nepaisant to, kad didesnis šviestuvas gali atrodyti įspūdingai, jis taip pat gali didinti patiriamas elektros sąnaudas.

Pasak L. Praninskienės, visos minėtos apšvietimo klaidos dažniausiai kyla iš vieno esminio ydingo sprendimo – neskirti pakankamai dėmesio ir lėšų apšvietimo projektavimui.