Senųjų daugiabučių gyventojai, nemokėję nė lito, galės sužinoti, kokios būklės yra jų namas, kiek kainuotų jį atnaujinti. Naujasis renovacijos vadas tiki, kad realūs skaičiavimai gali paskatinti žmones šiltinti namus.

Prieš du mėnesius Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) pradėjęs vadovauti buvęs verslininkas Arūnas Aliulis tiki, kad renovacijos procesą stabdo žinių stoka ir nepagrįstos baimės. Todėl netolimoje ateityje kone kiekvieną gyventoją turėtų pasiekti žinios apie renovacijos naudą – informacijai viešinti ketinama išleisti ne vieną milijoną litų.

Be to, tikisi A.Aliulis, žmones gali padrąsinti tai, kad valstybė padengs 100 proc., o ne 50 proc. (kaip yra dabar) investicinio projekto parengimo išlaidų. Tai reiškia, kad, žinodami, kiek šilumos energijos iššvaisto namas, kiek reikėtų investuoti ir kokią naudą tai duotų, namo butų savininkai dar neprivalės imtis renovacijos. Matydami realius skaičius, gyventojai balsuos, ar verta jiems tai daryti.

Tiesa, siūlymui visiškai padengti projekto rengimo išlaidas dar turi pritarti Seimas ir Prezidentė. BUPA atstovai nedvejoja, kad tai bus palaiminta, nes per pirminius svarstymus pasipriešinimo nebuvo.

Ar renovacijos traukinį išjudins BUPA naujasis vadovas? Kaip jis ketina tai padaryti? "Kauno diena" uždavė A.Aliuliui klausimų, rūpinčių ne vienam daugiabučio gyventojui.

Ar žmonės ateityje nenusivils renovacijos kokybe?

Labai svarbu ne tik renovuoti, bet ir daryti tai ne bet kaip. Jei keiti stogą, reikia jį ir šiltinti, jei keiti langus – statyti juos su orlaidėmis. Tai kainuoja, bet vėliau atsiperka, nesukelia įvairių nepageidaujamų padarinių. Jei keiti šildymo sistemą, geriausia ją keisti tokia, kad kiekvieno buto savininkas galėtų reguliuoti šilumą savo bute ir atsiskaityti pagal skaitiklio parodymus – galbūt kažkas, dar labiau taupydamas pinigus, nuspręs gyventi vėsiau.

Investavus į kokybiškesnį būstą, mėnesinę įmoką padidinsi galbūt tik dešimčia litų, o efektas bus akivaizdus. Pavyzdžiui, verta investuoti į ventiliacijos rekuperacines sistemas.

Labai stengiamės, kad žmones pasiektų teisinga informacija. Juk yra milžiniški pinigai, kurių bemaž negalima pasiimti. Viena vertus, žmonės nenori, iš kitos pusės – bankai taip pat bijo žengti bet kokį žingsnį, nes dar jaučia ekonominės krizės padarinius.

Kaip vertinate atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo pritaikymą senuose daugiabučiuose namuose?

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje yra podukros ar posūnio vietoje. Jiems sukuriamos didžiulės kliūtys, nors pasaulis daro priešingai. Net ES direktyvos numato, kad tokią energetiką turėtume skatinti. Užsienyje nemažai pavyzdžių, kai daugiabučiai namai, pasitelkę saulės energiją, pasišildo vandenį. Keletas projektų pradedami plėtoti ir Lietuvoje. Ant vieno daugiabučio namo Panevėžyje planuojama montuoti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Specialus projektas plėtojamas ir Birštone. Čia, įdiegus ir saulės kolektorius, žadama padaryti, kad senas namas sunaudotų itin mažai šilumos energijos.

Kokių dar numatoma renovacijos skatinimo priemonių?

Dabar valstybė teikia paramą, jei namas pasiekia ne mažesnę nei C energetinio naudingumo klasę. Mūsų tikslas padaryti taip, kad valstybė teiktų tokią pat paramą ir D klasės namams. Nemažai žmonių renovaciją nori vykdyti etapais, tai yra ne visus darbus atlikti iš karto. Tad, pavyzdžiui, pakeitę šiluminį punktą ar apšiltinę stogą, jie jau galėtų pretenduoti į paramą, nors namo sienų dar neapšiltinę ir nepasiekę C klasės.

Be to, anksčiau žmonės turėjo patys mokėti už dokumentų parengimą renovacijai, tai yra už energetinį auditą, techninį projektą. Pagal naują dabar galiojančią programą dengiama 50 proc. šių išlaidų. Šiuo metu svarstomos pataisos, kad valstybė padengtų 100 proc. namo modernizavimo projekto rengimo išlaidų. Tai reiškia, kad namas galės nemokamai atlikti energetinį auditą, parengti investicinį projektą. Tik po to gyventojai galės nuspręsti, ar jie renovuos namą. Žmonės jau žinos silpnąsias namo, kuriame gyvena, vietas, kiek energijos jie gali sutaupyti atlikę tam tikrus darbu, žinos preliminarias sumas, kiek renovacija kainuotų visam namui ir kiekvienam buto savininkui. Gali būti ir taip, kad, pamatę rezultatus, žmonės renovuoti namą atsisakys, bet tokiu atveju jie nieko nepralaimės.

Kodėl naujoji daugiabučių namų modernizavimo programa JESSICA neduoda vaisių?

Naująja programa JESSICA yra susidomėję 49 namai, 21 bendrijos investiciniai projektai jau patvirtinti – jų atstovai gali kreiptis į banką ir, gavę paskolą, galės samdyti statybos bendroves. Kaune yra penki daugiabučiai, mėginantys renovuoti namus pagal naująją programą, projektas patvirtintas tik vienos bendrijos. Situacija su bankais turi kuo skubiau išsispręsti – vis dar nesusišnekama tarp Europos investicijų banko ir komercinių bankų. Tai, kad žmonės nusprendžia renovuoti namą, nors ir iškyla neaiškumų (renovacijai pasiryžusių namų yra pusšimtis), dar kartą įrodo, jog ateina supratimas: renovacija – neišvengiamas dalykas, daryti tik dalinį namo remontą – neprotinga.

Galbūt atnaujinant namą yra prasminga atsijungti nuo centralizuoto šilumos perdavimo tinklo?

Skaičiavimai rodo, kad gyventojai, patys pirkdami gamtines dujas ir šildydamiesi autonomiškai, nelaimi, nes šilumos tinklai, pirkdami gamtines dujas dideliais kiekiais, gali mokėti palankesnėmis kainomis. Be to, kai kurie šilumos tiekėjai pastatė naujas efektyvias jėgaines, atnaujina vamzdynus ir sumažina šilumos nuostolius – tai šilumą pigina. Labai gerai, kad žmonės nori nepriklausomybės, bet reikia labai gerai apskaičiuoti, ar tai apsimoka.

Ar nebus taip, kad kai dauguma namų sunaudos mažai šilumos, pakils jos kaina, nes ir šilumos tinklams reikia gyventi?

Teko kalbėtis su kelių šilumą tiekiančių bendrovių vadovais. Klausiau jų, kodėl jie palaiko renovacijos idėją. Šie atsakė: "Geriau mažiau, bet realūs pinigai. Dabar jų daug, bet virtualūs." Kitaip tariant, šilumininkai iš karto neatgauna visų pinigų už šildymą. Pavyzdžiui, dalis pensininkų, kurie nepatenka į socialiai remtinų asmenų grupę, už šildymo sezoną baigia atsiskaityti tik vasarą. Tai reiškia, kad jei šilumos tinklai nori modernizuotis, plėstis, jiems stinga apyvartinių lėšų, jie priversti imti paskolas iš bankų. Bankams reikia mokėti palūkanas. Kaip šios lėšos kompensuojamos? Belieka kreiptis į kainų komisiją, kad būtų padidinta šilumos kaina. Tai užburtas ratas, nukenčia vartotojas. Tad šilumos tiekėjams geriau mažiau pinigų, bet iš karto.

Ar šiltinti reikia tik blokinius, ar ir plytinius namus?

Skirtumas tarp šių namų yra, bet nedidelis. Pats gyvenu plytiniame, 1996 m. statytame name. Sienų storis, pats išmatavau, – apie 0,7 m. Vasaros pradžioje pas mus labai vėsu ir gera, tačiau vėliau pasidaro labai karšta. Kai karščiai baigiasi, pas mus namuose dar kokią savaitę būna šilta. Tai rodo, kad sienų storumas ne šilumą taupo, o tik lėčiau ją praleidžia. Sovietmečiu statytuose namuose dar nebuvo modernių, šilumą izoliuojančių medžiagų, sienoje būdavo paliekamas oro tarpas, ir tiek.

Ar namą būtina atnaujinti – geriausiai parodo sąskaitos už šildymą. Jei gyventojai jomis patenkinti, vadinasi, renovuoti nereikia. Žinoma, su sąlyga, kad šie žmonės nėra socialiai remtini, kuriems šildymo išlaidas apmoka valstybė. Kita vertus, valstybė 100 proc. padengia su renovacija susijusias išlaidas socialiai remtiniems asmenims.

Jei renovuojant butuose įvedama individuali šilumos apskaita, žmogus moka tik už tai, kiek jis suvartoja. Tokią sistemą įdiegti kainuoja brangiau, bet, įskaičiavus į bendrą renovacijos kainą, mėnesinės įmokos išaugtų nedaug. Bet kuriuo atveju, sudėjus šildymo kainą ir įmoką bankui po renovacijos, išlaidos neviršija ankstesnių įmokų už šildymą, dargi būna mažesnės.

Žmonės bijo bankų. Gal jie tikisi, kad skolas už šilumą jiems kas nors dovanos? Žinoma, kad ne, į teismą gali paduoti ne tik bankas, bet ir šilumos tinklai. Tuomet koks skirtumas, kam mokėti: šilumos tiekėjui ar bankui? Tai psichologiniai dalykai. Dažnai žmones stabdo tai, kad paskola imama 20 metų, dalis pensininkų jau nesitiki tiek gyventi. Tačiau kodėl likusį gyvenimą negyventi patogiai, šiltai?

Kodėl Kaune tiek mažai renovuotų namų, lyginant su kitais miestais?

Pagal renovacijos mastą pirmauja Panevėžys. Kauną lenkia Vilnius ir Klaipėda. Daugiabučių atnaujinimu domisi tauragiškiai. Tiek Panevėžyje, tiek Tauragėje labai aktyviai veikia butų ūkiai, savivaldybės suinteresuotos sutvarkyti namus, kad miestai atrodytų gražiai. Jie organizuoja, agituoja gyventojus.

Ką daryti, jei bendrijų pirmininkai yra vyresnio amžiaus ir jiems per sunku susigaudyti renovacijos procesuose?

Dėl to planuojame rengti mokomuosius seminarus, įvairiais būdais skleisti informaciją, įsteigta nemokama telefono linija. Mėginsime žmones paakinti, kad, atnaujinę namą, gyventojai gali pradėti taupyti iš karto, nereikia skaičiuoti investicijų atsipirkimo laikotarpio. Be to, duomenys rodo, kad butų vertė renovuotuose namuose išauga apie 30 proc., nors į renovaciją investuojama suma yra mažesnė.

Kokia tikimybė, kad dabartinė valstybės paramos programa ateityje vėl nepasikeis?

Mano nuomone, ji keisis, bet į gerąją pusę, nes blogiau, negu yra, būti negali. Pasiūliusi dabartinę programą, valstybė išsisuko iš prastos ekonominės situacijos.

Ar nebūtų protingiausia daugiabučių renovaciją vykdyti ne po vieną atskirai, o kvartalais?

Savaime suprantama, kad taip būtų racionaliau. Tačiau vienam tikslui pajungi ne vieną, o daug bendrijų – labai sunku. Galima pasidžiaugti, kad dabar renovacija yra gerokai paspartėjusi. Jei nekyla jokių teisinių ginčų, nuo pirmo gyventojų susirinkimo iki paskutinio statybininko išėjimo gali praeiti vieni metai. Žinoma, jei tai suderinama su statybos sezonu. Jei procesas pradedamas rudenį, statybos darbai gali prasidėti pavasarį ir užsibaigti iki naujo šildymo sezono. Taigi dabar dar galima suspėti į traukinį, kad po metų sąskaitos už šildymą nebegąsdintų.

Kas keisis jums pradėjus vadovauti BUPA?

Prirašyta daug programų, o reikėtų pradėti nuo žmogaus. Eiliniai žmonės galbūt net nesupranta visų tų programų, dažnai juos pasiekia iškeipta informacija arba išvis nepasiekia. Reikia daug viešumo. Tam išleisime daug pinigų. Numatyta, kad iki 2015 m. renovacijos programai viešinti įvairiomis formomis bus skirta 35 mln. litų. Tikimasi, kad iki 2020 m. Lietuvoje bus renovuota 70 proc. senųjų daugiabučių.

Be to, reikia gerinti BUPA padaliniuose dirbančių žmonių darbo sąlygas. Kai kuriuose miestuose, ypač Kauno skyriuje, darbo sąlygos yra pasibaisėtinos. Bet koks interesantas pasakys, kad pačiai agentūrai laikas renovuotis, o tik po to agituoti tai daryti kitus. Šiuo metu perimame patalpas iš buvusių apskričių administracijų ir planuojame ten įsikurti.

Dėl darbuotojų kaitos – vertinsime, kaip kas dirba. Matau, kad iki šiol žmonės nebuvo motyvuoti dirbti gerai. Tame pačiame Kaune žmonės važiuoja į objektus automobiliais, kurie kelia pavojų jų gyvybei. Ar tokiu transportu atvykęs darbuotojas gali įtikinti žmones, kad jiems reikia atnaujinti savo namus? Iš buvusių apskričių administracijų taip pat planuojame perimti transporto priemonių.

Skaičiai ir faktai

Nuo 2005 m. Lietuvoje yra įgyvendinta 313 renovacijos projektų.

Bendra investicijų suma siekia 300 mln. litų, valstybės paramos dalis – 125 mln. litų.

Kauno mieste renovuota 19 daugiabučių namų, investicijos siekė 10 mln. litų.

Palyginimui: Panevėžyje atnaujinta daugiau kaip 60, Vilniuje – daugiau kaip 50, Klaipėdoje – 20 daugiabučių.

Panevėžyje išanalizuotos trijų vienodo tipo, to paties statybos laikotarpio blokinių penkiaaukščių namų Tulpių gatvėje šildymo sąskaitos už 2009 m. gruodį. Renovuotame name apšildyti 1 kv. m. ploto kainavo 1,49 lito, neapšiltintame, tačiau automatizuotą šilumos punktą įrengusiame name – 2,58 lito, visiškai neatnaujintame name – 3,57 lito.

Valstybė remiami darbai:

šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar rekonstravimas;

balansinių ventilių stovams įrengimas;

vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas;

šildymo vamzdynų šildymo prietaisų keitimas;

individualios šilumos apskaitos, daliklių ir termostatinių ventilių įrengimas butuose;

karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas ar pertvarkymas;

ventiliacijos sistemos keitimas ar pertvarkymas;

langų ir lauko durų keitimas;

stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą);

balkonų įstiklinimas pagal bendrą projektą;

fasadinių sienų apšiltinimas;

rūsio perdangos apšiltinimas;

cokolio šiltinimas;

alternatyvios energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) įrangos įrengimas;

kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės;

liftų kapitalinis remontas ir keitimas;

pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuoteų, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių) keitimas ar pertvarkymas.