Apšiltinti sienas, pakeisti langus, pertvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemą. Šie ir kiti įprasti daugiabučių modernizavimo darbai neabejotinai didina jų energinį efektyvumą bei mažina gyventojų išlaidas. Tačiau ar nenumaldomai brangstant tradicinės energijos ištekliams, o technologijoms kasdien tobulėjant, šiandien pakanka pasikliauti vien tokiomis priemonėmis?

Pionieriška studija

Ilgametę darbo patirtį turintis inžinierius projektuotojas Jurijus Bachitovas, parengęs ne vieną daugiabučio atnaujinimo projektą, pastebi, kad klaipėdiečiai toli gražu neišnaudoja visų renovacijos teikiamų galimybių.

Pašnekovas neneigė, jog nepasitikėjimas, abejingumas, inertiškumas, o neretai ir egoizmas į šį procesą gyventojams trukdo pažvelgti toliaregiškai.

Vieną naujausių specialisto darbų – uostamiesčio daugiabučio Malūnininkų g. 1/ Švyturio g. 12 parengtą renovacijos projektą – būtų galima pavadinti pionierišku.

Projektuotojų brėžinys.

Į jį buvo įtraukta ir saulės elektrinės įrengimo galimybių studija, kurią parengė Klaipėdos universiteto docentė Asta Lapinskienė.

Jei šis priešprojektinis pasiūlymas taptų kūnu, 76 butų namas šiaurinėje miesto dalyje taptų pirmuoju uostamiesčio daugiabučiu, ant kurio stogo atsirastų ištisi saulės fotoelementų blokai.

Kaip pastebėjo A.Lapinskienė, Alternatyvios energijos įstatymas šiandien leidžia daug plačiau naudotis gamtos ištekliais bei iš jų sulaukti nemenkos grąžos.

Stebina keisti argumentai

Įdarbinti kad ir saulės energiją itin apsimokėtų renovuojamuose daugiabučiuose – jų gyventojai gali tikėtis ne tik modernizuojamiems namams priklausančios valstybės paramos, bet ir atitinkamų fondų finansavimo.

Tačiau į tokias ne pirmo būtinumo investicijas žmonės žiūri įtariai. Viena tokių investicijų – ir J.Bachitovo į renovacijos projektą įtrauktas pasiūlymas, kaip būtų galima racionaliai išnaudoti bendro naudojimo patalpas daugiabučio palėpėje.

„Bendrija ieško sprendimų, kaip pastato modernizavimo išlaidos kuo greičiau atsipirktų. Todėl pasiūliau šiek tiek pakelti pastato stogą, pastogėje įrengti butus ir juos parduoti arba išnuomoti. Bet žmonės tam priešinasi. Tenka išgirsti net tokių gyventojų argumentų, kad tada kažkas jiems vaikščios virš galvų. Tenka pripažinti, jog žmonės nesuvokia, kad vieni ar kiti sprendimai bus naudingi jiems visiems ir ilgam laikui. Ir daugelis, deja, gyvena tik šia diena“, – pripažino pašnekovas.

Ar daugiabučio gyventojus įtikins nauda, kurią teiktų saulės elektrinė, studijos iniciatoriai ir rengėjai taip pat nedrįsta prognozuoti.

Kompensuoja 60 proc.

A.Lapinskienės teigimu, tai ne hipotetinis projektas – jame tiksliai apskaičiuotas tiek investicijų poreikis, tiek atsiperkamumo galimybės.

Įvertinus pačių fotoelementų kainą, jų instaliavimo, kasmetines eksploatacijos bei kitas sąnaudas, išlaidos siektų beveik 232 tūkst. litų.

Preliminariais skaičiavimais, 130 saulės fotoelementų per metus pagamintų mažiausiai 28 tūkst. 704, daugiausiai – 29 tūkst. 640 kilovatvalandžių.

Tad jei saulės jėgainės pagaminta elektros energija būtų superkama po 1,63 lito, projektas atsipirktų per 6,6 metų, o iš atitinkamų fondų išsirūpinus 60 proc. kompensaciją – per 2,4 metų.

Tik šiuos skaičius dabar tektų nežymiai pakoreguoti, nes vasario pradžioje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė naujus elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus 2012-iesiems.

Pagal juos neintegruotų saulės jėgainių pagaminta energija, kai įrengtoji galia siekia nuo 30 iki 100 kilovatų, superkama po 1,33 lito, o analogiškos galios integruotųjų – po 1,66 lito.

Negalima aklai nukopijuoti

Pasak J.Bachitovo, tai galėtų būti savotiškas pilotinis projektas ir kitoms pastatus modernizuojančioms bei šia tema besidominčioms bendrijoms. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju tektų pasitelkti naujus skaičiavimus bei techninius sprendimus.

„Žinoma, pasirinkome ne patį pigiausią, tačiau techniškai patikimą variantą, kad fotoelementai būtų ilgaamžiškesni, jiems reikėtų mažiau priežiūros. Šio projekto negali aklai nukopijuoti kitai vietai – vėl reikėtų skaičiavimų, gal paprastesnių, o gal, priešingai, sudėtingesnių sprendimų“, – vardijo A.Lapinskienė.

Pasak pašnekovės, sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar pasitelkus saulę naudingiau šildyti vandenį, ar gaminti fotovoltinę elektrą.

„Skatinama bet kurios atsinaujinančios energijos gavyba, bet kiekvienas turi pasirinkti tai, kas naudingiau. Pavyzdžiui, pagamintą elektrą galima naudoti laiptinių apšvietimui, kitoms bendroms reikmėms, taip pat parduoti ir kompensuoti kokias nors bendrijos išlaidas“, – vieną variantų įvardijo A.Lapinskienė.

Į orą lekia milijardai

J.Bachitovo nuomone, saulės kolektoriai, skirti vandeniui pašildyti, labiau aktualūs kaimų, užmiesčių gyventojams ar tokiuose visuomeninės paskirties pastatuose kaip ligoninės, poliklinikos, mokymo ir panašios įstaigos.

„Miesto sąlygomis, manyčiau, labiau apsimokėtų diegti saulės fotoelementus“, – įsitikinęs specialistas.

Pasak A.Lapinskienės, vis dėlto pats naudingiausias ir pasaulyje plačiai taikomas variantas – visas alternatyvių energijos šaltinių kompleksas.

„Štai saulės pagaminta elektra naudojama geoterminei šilumai išgauti – turi ir karštą vandenį, ir apsišildai patalpas. Tačiau bet koks modelis beprasmis, jei namas – kiauras lyg rėtis. Todėl pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį reikia padaryti, renovuoti senuosius pastatus. Šiandien net 1,3 mlrd. Lietuvos lėšų, už kurias perkame energiją, išleidžiame į orą“, – kalbėjo pašnekovė.

Metas keisti mąstymą

Specialistų pastebėjimu, energijos išteklius taupo ir gerokai turtingesnės nei Lietuva šalys.

Štai Šveicarijoje, pasak J.Bachitovo, pirmasis visiškai saulės aprūpinamas namas buvo pastatytas jau prieš daugiau nei dvi dešimtis metų. Šioje šalyje atsirado ir pirmasis Europoje daugiabutis, aprūpinamas tik saulės pagaminama energija.

„Imkime kad ir Skandinaviją. Pavyzdžiui, Švedijoje apie 70 proc. visos šalyje sunaudojamos įvairios energijos gaminama alternatyviu būdu. Ar pas juos saulė labiau šviečia, vėjas stipriau pučia?“ – retoriškai klausė A.Lapinskienė.

„Jei mūsų savivaldybei užtektų geranoriškumo ir proto, mūsų darželiuose, mokyklose, ligoninėse taip pat būtų galima naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Bet daugelis mūsų valdininkų neapsišvietę ir visiškai tuo nesidomi. Šiandien Lietuvoje patogiausias dalykas – brangiai nusipirkti dujų, mazuto – bet ko, visa tai sukūrenti, išleisti į orą ir kaltinti vienus ar kitus, kodėl tos energijos nenupirko pigiau. Tiesiog mums jau laikas liautis kaltinti kitus ir metas keisti mąstymą“, – pridūrė pašnekovė.