Per kiek laiko atsiperka investicija į alernatyvaus šildymo įrenginius? Pirkdami automobilį žmonės tokio klausimo neužduoda. Tiesiog renkasi patikimą, atsižvelgia, kad būtų pigi eksploatacija. Tokiais principais reikėtų vadovautis ir renkantis šildymo sistemą.

Svarbu, kur pagaminta

Šildymo įranga prekiaujančių įmonių statistika rodo, kad iš dešimties būsimų klientų septyni teiraujasi ne apie tradicinius, bet apie alternatyvios energijos katilus – geoterminio, orinio, joninio šildymo. O tie, kurie vandeniui šildytis naudoja elektros energiją, vis dažniau pamąsto apie galimybę išnaudoti saulės spindulius.

Skaičiuodami katilų naudą, specialistai lygina, kiek sunaudota kilovatvalandė energijos pagamina naujos energijos. Vieni šiose savotiškose lenktynėse pirmenybę teikia geoterminiam šildymui, kiti – oriniam, dar kiti tvirtina, jog didžiausią naudą galima išgauti iš joninio šildymo katilų.

"Viskas priklauso nuo to, ar tinkamai parenkamas katilo galingumas, koks yra jo veikimo principas. Dažnai pasitaiko, kad žmonėms įperšami per mažo galingumo katilai. Kai lauke nebūna šalta, namų šeimininkai iš tiesų galbūt džiaugiasi mažomis eksploatacinėmis sąnaudomis. Tačiau kai paspaudžia šaltis, pažvelgę į elektros skaitiklį gali apstulbti", – teigė bendrovės "Ekokodas" direktorius Vilius Liutkevičius.

Jo teigimu, perkant joninį katilą ypač aktualu tinkamai viską apskaičiuoti. Naudodamas elektros energiją toks katilas, vykstant jonizacijos procesui, sugeba kilovatvalandę elektros energijos paversti keliomis kilovatvalandėmis šilumos energijos. Tačiau jeigu toks katilas bus per mažo galingumo, paspaudus šalčiui jis naudos tik elektros energiją ir nebus pranašesnis už įprastą elektrinį katilą.

V.Liutkevičiaus teigimu, nereikia baimintis, kad pasirinktas kiek galingesnis joninis šildymo katilas neišnaudos visų savo galimybių ir naudingumo koeficientas bus mažesnis, nei galėtų būti.

"Daug kas priklauso nuo technologinių parametrų. Be to, svarbu, kur katilas pagamintas. Yra tikimybė, kad šalyse, kur žiemos nėra atšiaurios ir nebūna šalčio, pagaminti katilai nebus efektyvūs mūsų klimato sąlygomis", – patikino bendrovės "Ekokodas" vadovas.

Susitaupo ir statyboms

Joniniuose katiluose naudojamas specialus neužšąlantis skystis. Sąveikaujant elektrai ir šiam skysčiui vyksta jonizacijos procesas, per kurį išsiskiria kelis kartus daugiau šilumos, negu naudojant įprastas tradicines technologijas. Valdymo sistema automatiškai palaiko temperatūrą visą parą, pagal išankstinį nustatymą.

Katilinę galima valdyti ir mobiliuoju telefonu. Tai ypač patogu, kai šeimininkai yra išvykę. Prieš grįždami namo jie mobiliuoju telefonu gali įjungti katilą ir grįžę namo ras šiltas patalpas.

"Laboratorijose nustatyta, kad joninio katilo efektyvumas net iki 75 proc. didesnis nei įprasto elektrinio katilo. Tad būna, kad kai kurie gyventojai būsto kvadratiniam metrui šildyti išleidžia vos pusę lito", – tvirtino bendrovės "Beril" direktorius Vitalijus Raziūnas.

Jis sakė girdėjęs, kad gyventojai, kurie šildosi dujomis, per ką tik pasibaigusį šildymo sezoną sunaudojo kiek daugiau dujų nei ankstesniais metais. Galima daryti prielaidą, kad dujų kaloringumas mažėja. O elektros kaloringumas tikrai nepakis. Palyginti šildymo išlaidas, joninio katilo sąnaudos yra panašios kaip kūrenant akmens anglimi ar malkomis. V.Raziūnas patarė apie šildymo sistemą pagalvoti prieš statantis namą. Įsirengus joninį katilą nereikės mūryti kamino, lieti jam pamato. Stogo konstrukcija irgi supaprastėja. Viską suskaičiavus, nemažai susitaupo.

Kaina išliks mažiausia

Geoterminis šildymas šiandien kelia bene didžiausią susidomėjimą. Specialistai tvirtina, kad į tokią šildymo sistemą investuoti pinigai atsiperka per kelis metus. "Kiek ilgiau pamąstyti turi tie, prie kurių namų yra dujotiekio įvadas. Tuomet laikas, kol atsiperka geoterminis šildymas, kiek prailgsta, nes dujinė šildymo sistema pigesnė. Tačiau vienu atveju žmones išgąsdina sistemos įsirengimo kaina, kitu – eksploatacijos kaina", – sakė bendrovės "Ciongas" direktorius Gytis Simanavičius.

Jo teigimu, gyventojams kartais tenka ilgiau paaiškinti, kaip galima iš žemės gelmių ar iš oro išgauti šilumą ir kad ta šiluma nedaug kainuoja. Galimą naudą būsto šeimininkai supranta išties greitai.

Geoterminio šildymo veikimo principas – naudojant šilumos siurblį šiluma paimama iš žemės, grunto, vandens, oro. Šilumos siurblys, kartais dar vadinamas geoterminio šildymo sistemos širdimi, veikia panašiai kaip įprastas šaldytuvas. Skirtumas tik tas, kad šaldytuvas gamina šaltį, o šilumos siurblys – šilumą. Be to, šilumos siurblys yra keliasdešimt kartų galingesnis už buitinį šaldytuvą.

Specialistų teigimu, grunte sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra pakankamai susikaupusios šilumos, kurią galima panaudoti namui šildyti. Kadangi paimama iš aplinkos šiluma nieko nekainuoja, namų šeimininkai moka tik už siurblių sunaudotą elektros energiją.

Vienas efektyvesnių būdų – šilumą išgauti iš vandens. Tačiau tam būtina sąlyga – gana didelė vandens tėkmė. Jeigu vanduo užšals, išgauti šilumos iš jo bus neįmanoma.

"Iš vandens išgauti šilumą yra efektyviausia, palyginti su šiluma, gaunama iš grunto ar oro. Oro siurblių efektyvumas gali sumažėti ypač šaltuoju metu, o geoterminiam šildymui svarbu, koks yra gruntas. Nuo to priklauso, kokios reikės įrangos", – sakė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Egidijus Puida.

Tačiau E.Puida mato visų šių alternatyvaus šildymo rūšių šviesią ateitį. Nors kalbama, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektra gali brangti dvigubai, net ir tokiu atveju iš žemės, oro ar vandens išgauta šiluma bus apie 30 proc. pigesnė, palyginti su šildymu dujomis.