Brangstantis būstų apšildymas vis daugiau gyventojų verčia ryžtis daugiabučių modernizacijai. Specialistai tvirtina, kad šiuo metu dėl sumažėjusių kainų tai daryti itin palanku.

Paramą sumažins

Nors kol kas šalies valdžia dar nenusprendė, kokia parama bus teikiama Daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvaujantiems daugiabučiams, jau dabar aišku, jog ji bus gerokai mažesnė nei anksčiau. Iki šiol joje dalyvavę daugiabučių namų gyventojai galėjo gauti 50 proc. paramą, tačiau tikėtina, kad jau netrukus valstybės teikiama finansinė paspirtis sumažės iki 15 proc. Nepaisant to, specialistai įsitikinę, jog dėl to apskritai atsisakyti namo nerenovacijos nereikėtų.

"Tokios paramos, kokią valstybė teikė iki šiol, tikrai nebebus, o jei ir bus, manau, veikiausiai labai negreitai, todėl daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms kažko laukti ir tikėtis stebuklo nebeverta. Juolab kad daugelio namų būklė yra labai prasta. Be to, ir šildymas kasmet vis brangsta, tad gyventojams tikrai patartina patiems imtis iniciatyvos renovuoti daugiabučius", – įsitikinęs bendrovės "Sobo sistemos", modernizuojančios šildymo sistemas ir šilumos punktus, direktorius Zigmas Šlepetis.

Darbų siūlo imtis pamažu

Pasak jo, nors dauguma daugiabučiuose gyvenančių žmonių bijo, kad jiems pastato modernizavimo darbai gali tapti nepakeliama finansine našta, nebūtina iš karto įgyvendinti visus šilumą taupančius pastato renovavimo darbus. Z.Šlepetis tvirtino, jog norint pajusti naudą pakanka atlikti bent vieną ar kelis darbus.

"Žinoma, kuo daugiau šilumą taupančių darbų bus atlikta, tuo mažiau energijos reikės būstui apšildyti, todėl už šildymą gyventojams teks mokėti mažiau. Tačiau bendrijoms, neturinčioms pinigų, iš pradžių patariame daugiabutyje pertvarkyti šilumos punktą, įrengiant nepriklausomo pajungimo šildymo sistemos modulį, kuriuo šilumos kiekis name bus reguliuojamas automatiškai pagal lauko temperatūrą, o vėliau atlikti kitus modernizavimo darbus", – paaiškino Z.Šlepetis.

Pasak jo, įrengus tokį modulį, būstui apšildyti prireiks apie 15 proc. mažiau šiluminės energijos.

"Prie radiatorių sumontuoti termostatiniai ventiliai dar sumažintų šilumos suvartojimą ir užtikrintų norimą temperatūrą patalpoje. O kad mokėtume tiek, kiek suvartojome šilumos, kiekvienam butui name reikia įrengti šilumos apskaitymo sistemą. Ji gali būti dvejopa: su šilumos dalikliais arba šilumos skaitikliais. Kad namas šiltų vienodai, neretai tenka perdirbti ir pačią šildymo sistemą, pakeičiant iš vienvamzdės į dvivamzdę bei sumontuojant naujus šildymo prietaisus. Atlikus visus šiuos darbus, sunaudojamas šilumos kiekis sumažėtų ženkliai, nes temperatūrą savo butuose gyventojai galėtų reguliuoti patys", – komentavo Z.Šlepetis.

Pirmiausia reikėtų renovuoti šildymo sistemą, nes ši, teisingai sureguliuota, užtikrina, kad į namą nepaklius perteklinė, namui nereikalinga šiluma.

Specialisto duomenimis, tų daugiabučių namų, kurių šildymo sistema visiškai renovuota bei atlikti nors daliniai namo apšiltinimo darbai, metinė vidutinė patalpų šildymo kaina iki 75 proc. mažesnė negu panašių nerenovuotų namų.

Anot Z.Šlepečio, visa namo šildymo sistemos renovacija vidutiniškai kainuoja nuo 75 iki 125 Lt už kvadratinį metrą.

Sąskaitos privertė susimąstyti

Bendrovės "City Service", taip pat siūlančios gyventojams keisti šilumos mazgus, Šilumos ūkio tarnybos vadovo Alvydo Venckaus teigimu, pastaruoju metu gyventojų susidomėjimas galimybe taupyti modernizuojant pastatą akivaizdžiai išaugo. Pasak jo, tai liudija ir skaičiai – per praėjusius metus bendrovė renovavo 12-os daugiabučių šilumos mazgus, o šiemet tai padaryti planuojama 35-iuose daugiabučiuose.

"Pernai, kai gerokai pabrango būsto apšildymas, žmonės patys akivaizdžiai ėmė rodyti norą modernizuoti šilumos punktus. Šiuo metu taip pat sulaukiame daug užklausų, tačiau neretai susiduriame su problema, jog namo gyventojai nesutinka atlikti modernizavimo darbų. Norint pradėti darbus reikia, kad sutikimą pasirašytų 51 proc. butų savininkų. Vis dėlto gyventojai turėtų suprasti, jog tai naudinga jiems patiems, nes sąskaitos už šildymą po modernizavimo gerokai sumažėja. Atlikti modernizavimą dabar palanku ir dėl to, kad atpigo medžiagos bei darbai", – komentavo A.Venckus.

Anot jo, dažniausiai modernizuoti šilumos mazgą siūloma tuose daugiabučiuose, kuriuose baigiasi karšto vandens šildytuvo eksploatacija: "Tokiu atveju gyventojams patariame ne tik pasikeisti pasenusį šilumokaitį, bet ir pajungti šildymo sistemą pagal nepriklausomą schemą, kuri padėtų reguliuoti šilumą pagal lauko temperatūrą. Pakeitus tik karšto vandens boilerį, sutaupyti šilumos energijos nepavyks", – teigė A.Venckus.

Pašnekovo teigimu, atlikus įvairius tyrimus bei analizes, paaiškėjo, kad daugiabučiuose, kuriuose įrengtas naujas automatizuotas šilumos mazgas, suvartojama 14–15 proc. mažiau šilumos energijos.

Šilumos mazgo renovacija, pasak A.Venckaus, vidutiniam 60 butų daugiabučiui atsieitų apie 25–30 tūkst. litų.

Renovuojant investuojama

Bendrovės "AV fasadai", atliekančios pastato sienų šiltinimo darbus, direktoriaus Vaidoto Zuzevičiaus teigimu, daugiabučių gyventojai turėtų suprasti, jog nutarę renovuoti daugiabutį jie ne tik sutaupys, bet ir investuos.

"Žmonės į renovaciją turėtų žiūrėti kaip į investiciją, nes visi nekilnojamojo turto ekspertai pripažįsta, kad modernizuoto daugiabučio vertė gerokai išauga, palyginti su nemodernizuotais. Be to, mokėdami milžiniškas sumas už būstų apšildymą gyventojai pinigus išmeta į balą, nes šiluma pro sienas, langus, stogą išeina į lauką", – įsitikinęs V.Zuzevičius.

Pašnekovas kaip pavyzdį pateikė Panevėžio g. 9 namą, kurio gyventojai prieš kelerius metus investavo į pastato sienų apšiltinimą. 2 kambarių buto savininkai prieš atliekant namo šiltinimo darbus už šildymą per mėnesį mokėdavo po 220, o po renovacijos per visą šildymo sezoną, t.y. per 6 mėnesius, sumokėjo 280 litų.

V.Zuzevičiaus teigimu, šiuo metu šiltinti namo sienas apsimoka ir dėl to, kad dabar tai atsieis kur kas pigiau nei prieš metus.

"Šiuo metu yra gerokai atpigęs polistirolas, kuris naudojamas pastatams šiltinti, todėl automatiškai pigiau atsieina viso namo apšiltinimas. Įvardyti, kiek daugiabučiui kainuotų namo apšiltinimas, negaliu, nes tai priklauso nuo to, kokias medžiagas bendrija pasirinks. Kai kurių medžiagų kvadratinis metras kainuoja 10, kitų – 20 Lt. Žinoma, brangesnės medžiagos gerokai kokybiškesnės bei ilgiau eksploatuojamos", – pabrėžė V.Zuzevičius.

Vidutinė šildymo kaina 2008–2009 m.

Bendrovės "Sobo sistemos" inf.