Ne vien aleksotiškiai aukštai įvertino milžinišką buvusio paminklotvarkos specialisto Jono Lukšės atliktą darbą – jo piešinių, kuriuose užfiksuoti vertingi šio rajono statiniai ir paminklai, albumą.

Posūnio renesansas

Dar neseniai Kauno posūniu vadintas kairiajame Nemuno krante įsikūręs Aleksotas, dabar atjaunėjęs ir sutvirtėjęs, pradėjo veržtis pirmyn įvairiose gyvenimo srityse. Būtent Aleksotas pirmas mieste suskubo prieš kelerius metus sudaryti starteginį šio rajono sutvarkymo planą. Pirmas jis išleido ir albumą su daugiau nei šimtu valstybės saugomų nekilnojamosios kultūros paveldo vertybių (ar galinčių jomis tapti) piešinių.

Anot VDU menotyros katedros profesoriaus Vytauto Levandausko, minėtų vertybių pažinimo sklaida mūsų visuomenėje yra gana menka. Tad J.Lukšės piešinių albumas padeda mums naujai pažvelgti į Aleksotą, pastebėti autoriaus iš aplinkos (medžių, statinių, tvorų ir pan.) išlaisvintus įvairius vertingus statinius ir jais gėrėtis.

Šių dienų N.Orda

Pasak prof. V.Levandausko, J.Lukšės piešinių albumas atvers daug netikėtumų ne tik eiliniams kauniečiams, bet ir bus naudingas projektuotojams, turistinių maršrutų kūrėjams, menotyros, architektūros specialybių studentams.

Albumo pristatyme dalyvavusi Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė pavadino J.Lukšę šių dienų Napoleonu Orda, palikusiu mums piešiniuose XIX a. senosios Lietuvos išgrynintą architektūrinį peizažą, kurio neatstos jokia nuotrauka.

D.Rūkienės nuomonei pritarė Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos skyriaus atstovė Rita Vaitilavičienė, kuri pabrėžė kitą J.Lukšės ypatybę. „Tai žmogus, kuris ateina į mūsų skyrių ne prašyti informacijos, o ją, unikalius savo piešinius, dovanoti. Beje, aš šiuos darbus lyginčiau su belgiškais nėriniais – tokie jie subtilūs ir vertingi. Visa šią vertingą informaciją apie Aleksotą ar kitos tematikos J.Lukšės piešinius mes ketiname įdėti mūsų virtualioje svetainėje, kuri prieinama visam pasauliui“, – teigė R.Vaitilavičienė.

Atvėrė akis

Specialistės manymu, ir kitos seniūnijos tokiu pat būdu galėtų pasirūpinti savo paveldu – tuomet būtų įamžintas viso Kauno nekilnojamojo kultūros paveldo peizažas.

Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė ir bendruomenės vadovas Zenonas Šalna, kiti aleksotiškaiai teigė, kad bendraudami su J.Lukše, dalyvaudami jo surengtose ekskursijose po Aleksotą jautėsi tarsi praregėję – tiek iki šiol mažai žinojo apie šiame rajone esančias nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes, stulbinančią jų gausą.

Kartu buvo pripažinta, kad J.Lukšės akimis pamatyta tai, ką reikia skubiai tvarkyti rajone, ką atidžiau prižiūrėti ar kontroliuoti vertybių, patekusių kitų institucijų žinion, priežiūrą.