Kauniečio Šarūno Novakovič kolekcijas dengė paslapties šydas: apie 23 metų vaikino pomėgį kolekcionuoti futbolo ir krepšinio simbolika puoštus šalikus ir alaus atributiką žinojo tik artimiausi draugai.

Be jokios pompastikos Šarūnas iš drabužių spintos traukia kartonines dėžes, kuriose sudėliota jo šalikų kolekcija, ir vedasi į garažą, kur apdulkėjusiose dėžėse sudėti prieš ketverius metus pradėtos rinkti taurės ir bokalai. „Eksponatus kabinti ant sienų ar statyti ant lentynų nėra tikslo, tik dulkes kaups. Kolekcijas reguliariai patikrinu kas pusmetį, o draugams jas rodau tik paprašius“, – iš popieriaus atsargiai vyniodamas taures pasakojo Š.Novakovič.

Kolekciją išdalija draugams

Rinkti šalikus kaunietis pradėjo atsitiktinai: prieš keturiolika metų Serbijoje Š.Novakovič pavyko įsigyti tuomečių futbolo čempionų – klubo „Crvena zvezda“ inicialais išmargintą kaklo dangalą.

Pirmasis eksponatas tapo lemiamu – Šarūnas pradėjo kaupti šalikus su futbolo ir krepšinio simbolika. Jis iki šiol iš kelionių negrįžta be naujo eksponato. „Nuvykęs į svetimą šalį iš karto traukiu į futbolo klubų parduotuves. Galvoje sukasi mintys vien tik apie naują šaliką, neberūpi nei miesto architektūra, nei kultūra“, – prisipažįsta Šarūnas.
Šiuo metu jo kolekcijoje 35 šalikai. Tačiau kaunietis tikina, kad ne vieną dešimtį vertingų eksponatų padovanojo draugams. Bičiuliai Šarūnui iš kelionių parveža lauktuvių.
„Man nesvarbu kolekcijos eksponatų kiekis, svarbiausia – išliekamoji vertė ir prisiminimai. Šalikai turi priminti vietovę, futbolo klubą ar konkretų įvykį. Stengiuosi, kad eksponatai netaptų skuduru, kuriuo galėčiau valyti automobilių ratlankius“, – šypsosi pašnekovas.

Š.Novakovič vertingiausi trys šalikai: pirmasis, su „Crvena zvezda“ inicialais,  mamos prieš dešimt metų dovanotas „Žalgirio“ šalikas ir vienetinis šalikas iš draugo kolekcijos.

Eksponatų neparduoda

Daugelis Šarūno kaklo dangalų atlieka tiesioginę funkciją – šildo. Tik pabodus šalikas atsiduria saugykloje – kartoninėje dėžėje.

„Nemėgstu masinės gamybos. Renkuosi tik išskirtinėmis progomis išleistus šalikus. Svarbiausia, kad ant jo puikuotųsi klubo pavadinimas, simbolika. Spalva ar dydis neturi jokios reikšmės“, – kalba garso operatorius Š.Novakovič.

Kaunietis nevadina savęs profesionaliu kolekcininku, nes savo kolekcijos nesistengia paversti verslu – jo eksponatai neparduodami. Pašnekovas tik puse lūpų užsimena apie kolekcijos materialinę vertę, o vieną šaliką įvertina apytiksliai 20 eurų.

Įspūdingiausios – belgiškos taurės

Šarūno draugai, susirinkę per Tv žiūrėti futbolo rungtynių, alų geria iš kolekcinių taurių. „Visi sutinka, kad iš vertingos ir gražios taurės gerti alų daug skaniau“, – šypsosi kolekcininkas. Š.Novakovič alaus atributikos – taurių ir bokalų – kolekciją sudaro daugiau nei 60 eksponatų. Tai specialioms progoms pagaminti stikliniai indai, kai kurie –  vienetiniai su žinomų futbolininkų ar aludarių autografais.

Į alaus atributikos kolekcionavimą kaunietis pasinėrė nuvykęs į alaus atributikos kolekcininkų mugę Varšuvoje. „Mane visada žavėjo netradicinės formos taurės. Galiu pripažinti, jog susirgau kolekcionavimo liga: atsirado draugų kolekcininkų, daugėja išvykų į biržas“, – važiuodamas į užsienio šalis vaikinas renka eksponatus ne tik savo kolekcijai, bet ir draugams, su kuriais vėliau vyksta mainai. Šarūnas tikina, kad aistringiausi alaus atributikos kolekcininkai yra čekai ir slovakai. Kartą keliaujant iš Lenkijoje vykusios biržos ir užsukus į Čekiją pasieniečiui teko atiduoti keliolika vežtų eksponatų. Mat pasienietis pareikalavo kelių savo kolekcijai trūkstamų eksponatų.

Š.Novakovič didžiausią įspūdį paliko Belgijoje gaminamos taurės. Kolekcininkas juokauja, kad Belgijos aludžių barmenai jį atpažįsta vos pravėrus duris. „Išgėrus alaus tenka sukaupti drąsą ir barmeno prašyti dovanoti taures. Tačiau jie nelinkę būti dosnūs – net kolekcininkams taures dovanoja retai“, – juokiasi Š.Novakovič,  iš Belgijos parsivežęs penkias taures.