Visai neseniai iš Makao (Kinija) muzikos festivalio grįžęs Kauno valstybinis choras parsivežė daug ir puikių įspūdžių. „Bet pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, ką ten nuvežėme“, – santūriai šypsojosi choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis.

Su pasaulinėmis žvaigždėmis

Makao, buvusi Portugalijos kolonija, dabar – autonomiją turintis Kinijos vienetas, vadinamas antruoju Las Vegasu: garsėja daugybe lošimo namų ir kazino. Stop, stop. Kuo tai susiję su Kauno valstybiniu choru?

„Ten rengiamas puikus muzikos festivalis! – paaiškino Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, – į jį suvažiuoja atlikėjai iš viso pasaulio, o šiais metais festivalio organizatoriai nupirko Italijoje pastatytą Giacomo Puccini operą “Toska".

Į Makao atvyko režisierius, dailininkas, buvo atvežta visa scenografija, drabužiai, tačiau operos atlikėjai buvo samdyti naujai. „Ir kokie atlikėjai! – J.Krėpšta net loštelėjo krėsle, – aukščiausios prabos, per repeticijas klausiausi ir negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu. Toskos vaidmenį atliekanti solistė iš Vengrijos Csilla Boross – tikras stebuklas, o ir tenoras, baritonas...“

Taigi su pasaulinėmis žvaigždėmis kurti operą buvo pakviestas ir Kauno valstybinis choras, kuris tiesiog privalėjo pasirodyti tobulai, nes iš pradžių iš Italijos atvykę menininkai žvelgė kiek iš aukšto, gana arogantiškai, lyg nebyliai klausdami, ar tai išties geras choras. Ir tai buvo suprantama – operoje dainavo pasaulio didžiosiose scenose koncertuojantys atlikėjai.

Kinijoje – lietuviška muzika

Jau po pirmos repeticijos su choru italų menininkai ne tik suminkštėjo, bet tapo draugais, labinosi, kalbėjo ir neslėpė susižavėjimo choro profesionalumu ir drausmingumu: „Jūsų choras tarsi didžiulis vienetas, dainuoja puikiai, yra paslankus ir disciplinuotas.“

Chorui šįkart teko ne tik dainuoti, jie tapo ir aktoriais, nes G.Puccini „Toskoje“ yra nemažai intarpų, kur reikalingi tam tikrus vaidmenis įkūnijantys personažai. Šįkart jais tapo choristai. „Režisierius tarsi pervėrė visus aštriu žvilgsniu, – pasidalijo įspūdžiais choristas Rimantas Klevečka, – ir keletas mūsų tapo arkivyskupu, teisėju, Roberto, gvardijos seržantu, kiti – vyskupais, ministrantais, liaudimi. Pavyzdžiui, gvardijos seržantu tapęs choro dainininkas Saulius Mažulis per premjerą vedėsi su savimi kareivius, kuriuos vaidino vietiniai kinų aktoriai. Vėliau pasijuokėme, kad Lietuva valdo, juk kareiviams vadovavo lietuvis, mūsiškis kolega.“

Bet po 25 valandas trukusios kelionės pirmiausiai laukė ne repeticijos statomoje premjeroje. Kauno valstybinis choras dviejose bažnyčiose susirinkusius klausytojus supažindino ne tik su choru, atvykusiu iš daugeliui egzotiškos Lietuvos, bet ir su lietuvių kompozitorių kūryba. Be Sergejaus Rachmaninovo, Antono Brucknerio, Richardo Genee, Wolfgango Amadeus Mozarto, Georgo Friedricho Handelio, Giuseppe Verdi, Georges Bizet, Pietro Mascagni kūrinių buvo lietuvių kalba sudainuotos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Algimanto Bražinsko, Rimvydo Žigaičio, Balio Dvariono, Justino Bašinsko kompozicijos.

„Jautėme nuostabų atsaką iš publikos, – apie malonius įspūdžius pasakojo choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis, – žmonės ne tik atidžiai klausėsi, bet ir apipylė aplodismentais. Jau išėję iš bažnyčios dar kurį laiką girdėjome nesiliaujančius plojimus.“

„Jūs genialūs, – priėjusi sakė viena rusiškai kalbanti vietinė klausytoja, – ir todėl, kad sugebėjote išsilaisvinti, ir taip nuostabiai dainuodami.“

Nuo Šakių iki Makao

Taip jau susiklostė, kad Kauno valstybinis choras tolimojoje Kinijoje paminėjo ir savo gimtadienį. Pirmasis maestro P.Bingelio suburto kolektyvo koncertas įvyko Šakiuose, šįmet, po 43 metų, choristai per savo gimtadienį dainavo Makao. „Ir tuomet Šakiuose ir šįmet Kinijoje skambėjo lietuvių kompozitorių kūriniai“, – paprastai, lyg užbėgdamas susižavėjimo šūksniams už akių, ištarė nuo pirmųjų dienų visus 43 metus Kauno chorui vadovaujantis P.Bingelis.

Tai kokių įspūdžių parsivežta? „Oi, daug ir labai gerų, – nusišypsojo P.Bingelis, – užsimezgė ryšiai su aukšto lygio menininkais, buvome įvertinti ir kviečiami toliau bendradarbiauti.“

„Labai didžiuojuosi ir jaučiuosi pagerbtas, kad susitikau su Kauno valstybiniu choru. Visi choristai buvo labai profesionalūs, drausmingi, išpildė visus mano prašymus, kuriuos tik pateikiau. Esu kuo geriausios nuomonės apie jus ir labai tikiuosi dirbti su jūsų choru ateityje“, – kauniečiams negailėjo gerų žodžių italų režisierius Riccardo Canessa.

P.Bingelis buvo užėjęs ir į vieną kitą Macao bažnyčią, kurių mieste matė gana daug, nors vietinių gyventojų dauguma išpažįsta budizmą, prie parduotuvių, kavinukių – visur pamatysi Budos statulėlę. „Bažnyčiose ypač nustebino, kad visi susirinkusieji maldininkai gieda, ir gieda labai švariai. Labai gražu ir gera girdėti, galėtų tokia tradicija prigyti ir Lietuvoje“, – pastebėjo maestro.

Beje, tik atvykę į Kauną ir trumpai numigę choristai jau rinkosi į repeticiją, reikėjo parengti į Ukmergę vežamą W.A.Mozarto „Requiem“ ir šį sekmadienį Kauno Įgulos bažnyčioje skambėsiančią premjerą – Vlado Švedo „Dzūkų mišias“.