Čiurlionio šedevras – restauratorių rankose

Be draudimo ir beveik be apsaugos iš Kauno į Vilnių vežtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šedevras "Andante" šiandien perduotas restauratoriams. Jie paveikslą nuvalys, konservuos ir parengs eksponuoti.

Prisilies geriausi specialistai

Mikroautobusu, lydint keliems Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojams, šedevras vakar per dvi valandas pasiekė Vilnių. Temperos dažais ant popieriaus 1909 m. nutapytas paveikslas "Andante" iš ciklo "Piramidžių sonata" pristatytas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą Vilniuje. Čia darbuojasi geriausi M.K.Čiurlionio kūrybos specialistai – Lietuvoje saugomi genialaus menininko paveikslai restauruojami taip pat tik šiame centre. M.K.Čiurlionio paveikslas prieš keletą metų buvo atvežtas restauruoti iš Sankt Peterburgo Rusų muziejaus – Rusijos restauratoriai čia dirbo vadovaujami lietuvių.

"Iš pradžių planavome paveikslą perduoti restauratoriams po birželio–rugpjūčio mėnesiais Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančios parodos "Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba". Tačiau žiūrovams norisi parodyti sutvarkytą paveikslą", – sakė M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Atliks paveikslo tyrimus

Restauratoriai sakė negalį pažadėti, kad iki parodos paveikslas bus visiškai sutvarkytas. Savaitę prie paveikslo restauravimo dirbtuvėse niekas nesilies – jis čia aklimatizuosis. Keletą dienų jis net nebus išimtas iš dėžės, kurioje atkeliavo iš Kauno. Vėliau bus atlikti tyrimai, kurie nustatys pažeidimų lygį.

"Į parodą paveikslas keliaus bet kokiu atveju – galbūt mes jį iki parodos tik šiek tiek dezinfekuosim ir įrėminsim į apsauginę kasetę. O visiškai restauruosime vėliau, po parodos", – aiškino restauravimo centro Grafikos skyriaus vedėja Eglė Virpilaitienė.

Darbai, kuriuos reikės atlikti restauratoriams, paaiškės tik atlikus popieriaus rūgštingumo, pluošto sudėties, paveikslą darkančių rudų dėmelių kilmės ir kitus tyrimus. Tikslų tyrimų sąrašą sudarys ir restauratorius, kurie nuvalys nuo "Andante" laiko ženklus, skirs restauravimo taryba.

Ne vieną M.K.Čiurlionio paveikslą atgaivinusi restauratorė Nijolė Murelytė apžiūrėti paveikslo buvo atvykusi į Kauną. Tačiau ji nesiryžo spręsti, kokie jo pažeidimai.

"Matėme jį po stiklu, rėmuose. Kai išimi iš rėmų – daug daugiau paaiškėja. Matyti, kad paveikslas neblogos būklės. Sunku pasakyti, kokia dėmelių kilmė: ar tai rūdys, ar paviršiuje atsiradusios dėmės. Tai išsiaiškinsime vėliau", – planavo N.Murelytė.

Genijus paveikslų netausojo

Restauratoriai pasakoja, kad daug genialaus dailininko paveikslų buvę subadyti kampučiuose, popierius – išsigaubęs. "Pats M.K.Čiurlionis mėgdavo smeigtukais prismeigti piešinį prie lentos, kartais ir į rulonėlį susuktus paveikslus veždavosi. Taip jau yra – daug dailininkų su savo paveikslais ne ypač pagarbiai elgiasi", – aiškino N.Murelytė.

Specialistai prisipažįsta prie nacionaliniu padidžiavimu laikomo menininko darbų besiliečiantys ypač atsargiai. "Yra keletas M.K.Čiurlionio darbų restauravimą apsunkinančių aplinkybių. Dailininkas naudojo nekokybišką popierių – dėl to negalime naudoti jokių radikalesnių priemonių. Jis daug kūrė pasteliniais dažais, o pastelę atkurti sudėtinga. Be to, M.K.Čiurlionis tepė ploną dažų sluoksnį", – vardijo restauratorė.

Nacionalinio paveldo objektu pripažinti M.K.Čiurlionio paveikslai keliauja labai mažai. Sovietmečiu jie buvo paskelbti netransportuojamais. "Įvairūs darbininkų klubai iš Rusijos gilumos kaimų prašydavo atvežti Čiurlionį. Visiems jo reikėjo. Ir dabar tokių prašymų daug. Tačiau nacionalinio paveldo negalime visur vežioti", – tikino M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O.Daugelis.

Iš genialių paveikslų istorijos

Dalis M.K.Čiurlionio (1875–1911) darbų nukentėjo nuo 1946 m. potvynio. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vertingiausi kūriniai buvo paslėpti Lietuvos banko rūsyje, seife. Pasakojama, kad ir pasibaigus karui į tas patalpas niekas nedrįso eiti – baimintasi, kad jos užminuotos.

Rengiantis eksponuoti, ant popieriaus tapyti M.K.Čiurlionio darbai būdavo klijuojami ant kartono. Vėliau, po ilgų diskusijų, nuspręsta kūrinius nuo kartono nuimti.

Bėgant metams, M.K.Čiurlionio darbų materiali vertė žymiai keitėsi. Kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša savo prisiminimuose rašė, kad tapybos darbą "Auka" iš M.K.Čiurlionio įsigijo už vieną kapeiką. "Čiurlionis už tą pačią pinigų sumą siūlė ir daugiau, bet aš nesutikau jų daugiau tokia kaina pirkti", – rašė kompozitorius. 1924 m. minėtą kūrinį iš M.K.Čiurlionio galerija iš kompozitoriaus žmonos nupirko už 4 tūkst. litų.

Tais pačiais metais Švietimo ministerija iš dailininko žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės įsigijo visus jos nuosavybėje buvusius M.K.Čiurlionio kūrinius – 193 paveikslus už 65 tūkst. aukso markių – ir perdavė juos galerijai.