Klaipėdos muzikinio teatro surengta dovanų akcija su šūkiu "Kovas – teatro mėnuo" tik iš pirmo žvilgsnio priminė linksmą žaidimą. Susumavus jos rezultatus paaiškėjo, kad žaisti gal ir buvo verta, bet didžioji dalis publikos – nemoki.
Išgraibstė bemat
Norėdamas, kad publika jaustųsi jo dalimi, siekdamas didesnio tarpusavio supratimo, Klaipėdos muzikinis teatras kovą buvo paskelbęs dovanų mėnesiu ir nemokamai išdalijo 1500 proginių kuponų į tris savo renginius. Prie kasos jau pirmąją akcijos dieną nusidriekė milžiniška eilė, ir kuponų neliko bemat. Tris kartus su jais žiūrovai galėjo į teatrą patekti nemokamai ir tik už trečiąjį išeidami buvo paprašyti susimokėti – kiek kam atrodo verta.
Kovo 8-ąją publika gana gausiai susirinko į pirmąjį nemokamą renginį – dirigento Ilmaro H.Lapinio ir režisieriaus Gyčio Padegimo jame statomos C.Debussy operos "Pelėjas ir Melisanda" atvirą repeticiją. Tikimasi, kad žiūrovai buvo suintriguoti, norės pamatyti tęsinį ir nusipirks bilietus į kitą kūrybinį etapą – šios operos skaitymus balandžio 9-ąją. Tačiau gal bilietų kainos melomanus išgąsdino – pakloti nuo 20 iki 55 litų už operos skaitymus kol kas panoro nedaug kas.
Mugėje pirko kiaušinius
Antrasis nemokamas vakaras – proginis teatralizuotas koncertas, surengtas kovo 26-ąją, kai uostamiesčio teatralai šventė tarptautinę Teatro dieną. Tuomet Muzikiniame teatre vyko "Padėkos kaukių" įteikimo ceremonija – buvo paskelbti geriausi sezono darbai, pagerbti ir apdovanoti labiausiai Klaipėdos scenai nusipelnę teatro menininkai – aktorė Elena Gaigalaitė, solistas Šarūnas Juškevičius, režisierius Alvydas Vizgirda.
Tąvakar vėlgi salė buvo pilna gana margos, bet teatrui, matyt, neabejingos publikos.
Muzikinio teatro fojė buvo surengta teatro daiktų mugė, kurioje už simbolinę kainą bet kas galėjo įsigyti spektaklių butaforijos, dailininkų pieštų kostiumų eskizų ir kitų suvenyrų. Jų teatras pardavė už 444 litus. Mugėje dairėsi daugelis, vis dėlto pirkti neskubėjo. "Ledus pralaužė" Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius su žmona, nepagailėję 100 litų už pintinę butaforinių kiaušinių. "Bus Velykoms", – šmaikštavo meras.
Kaltina krizę
Su proginiu kuponu kovo 28-ąją buvo galima patekti ir į trečiąjį akcijos projektą – šokio spektaklį "Baletinė Čaplino ir Dolskio korta", kurį pagal Valterio Mnacakanovo baletinę siuitą "Čapliniana" ir Danieliaus Dolskio dainas 2002 m. Klaipėdoje pastatė latvių baletmeisterė Lita Beiris. Spektaklis rodomas iki šiol, pelnė pačios įvairiausios publikos simpatijas.
Po jo žiūrovai buvo paprašyti sumokėti savo kainą, kiekvienas pats turėjo nuspręsti – kiek. Paprastai, jei 500 vietų salė pilna, teatras už spektaklį surenka daugiau kaip 10000 litų. Šiuosyk už jį išeidami susimokėjo 40 proc. žiūrovų – daugumos tąvakar labai gerai įvertintas spektaklis teatrui teuždirbo 2734 litus.
Komentuodama anoniminės žiūrovų apklausos rezultatus, Rinkodaros skyriaus vedėja Vita Petrauskienė pastebėjo, kad žmonės už bilietą į šį šokio spektaklį sutiktų atiduoti nuo 20 iki 50 litų, bet apgailestaudami dėl finansinės krizės išgalėjo sumokėti 2–10 litų. Daugiau nei pusė nedavė nė lito. Tačiau atsirado ir tokių teatromanų, kurie nepašykštėjo vienos ar dviejų šimtinių.
Nemokamai eitų daugelis
Iš žiūrovų užpildytų anketų teatras išsiaiškino ir kodėl jie atėjo į akcijos renginius. Pusei apklaustųjų svarbiausias veiksnys – proginis kuponas dovanų. Trečdalis domisi kultūriniu gyvenimu – nesvarbu, tai mokama ar ne. Kiti prisipažino, kad jiems patinka viskas, kas nemokama, 12 proc. į teatrą eina ir dėl mylimų artistų.
Bet nė vienas nepažymėjo anketoje, kad dažnai mėgsta eiti į teatrą, nors tai kainuoja. Ir ateityje už spektaklį tiek, kiek reikėtų, sumokėtų vos ketvirtadalis, o 66 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai priklausytų nuo bilieto kainos.
Taip pat paaiškėjo, kad apie akcijos renginius dauguma sužinojo iš spaudos, kiti – iš interneto ir draugų.
"Mažiausiai į teatro paramos fondą per akciją tikėjomės surinkti 2700 litų, o daugiausiai – 10000 litų. Suskaičiavome, kad gavome 3178 litus – ne taip ir mažai. Tokį žaidimą žaisti buvo verta. Reikia geriau pažinti publikos mentalitetą ir pasitikrinti patiems, – įsitikinusi V.Petrauskienė. – Mūsų šokio spektakliams trūksta žiūrovų. Turime išsiaiškinti – kodėl. Anketinė apklausa parodė, kad ne dėl prastos meninės kokybės. Dar ne visi žmonės supranta, kad už viską reikia mokėti."
Naujausi komentarai