Dėl to, kad prieš daugiau nei metus koncertavo aneksuotame Kryme, Rusijos išsirinktai atstovei uždrausta į Ukrainą atvykti trejus metus. Į juodąjį nepageidaujamųjų Ukrainoje sąrašą įtraukta daugiau kaip 140 Rusijos artistų.

Nieko netikėto – Rusija puolė piktintis sprendimu, konkurso organizatorius kaltinti politikavimu ir konkurso dvasios pamynimu, o užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas be užuolankų rėžė, kad tai dar vienas piktinantis, ciniškas ir nežmoniškas Kijevo valdžios aktas.

Visgi neutralumo ir visus tenkinančio sprendimo tokioje situacijoje nė negali būti. Nuo pat Krymo aneksijos 2014 m. kovą abi šalys įsitraukusios oficialiai nepaskelbtą karą, kuris diplomatiškai vadinamas konfliktu ar įtampa. Rusija griežė dantį ir dėl Ukrainos atstovės Krymo totorės Jamalos pergalės praėjusių metų „Eurovizijoje“, kurią pelnė daina „1944“ apie tragediją, ištikusią jos prosenelę tais metais, kai Josifas Stalinas ištrėmė 240 tūkst. totorių – beveik visą jų bendruomenę – į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus.

Ukraina pasirodo beširdė, skriaudžianti ir taip likimo nuskriaustą merginą bei ciniškai politizuojanti muzikos šventę.

Rusija visgi rado būdą paspęsti spąstus „Eurovizijos“ šeimininke tapusiai Ukrainai. Po ilgų spėlionių, ar apskritai dalyvaus konkurse, Rusija į „Euroviziją“ nutarė siųsti fizinę negalią turinčią atlikėją J.Samoilovą. Provokacijos Ukraina tikrai turėjo tikėtis, bet sulaukė itin gudraus įvarymo į kampą. Ši atlikėja, koncertavusi Kryme ir socialiniuose tinkluose nevengianti kritikuoti Ukrainos valdžios, įtraukta į juodąjį nepageidaujamų asmenų sąrašą, todėl sprendimas padaryti išimtį – būti lygesnei nei lygūs ir leisti jai atvykti į šalį būtų mažų mažiausiai nesuprastas pačių ukrainiečių – juk ir pasaulis nepripažįsta Krymo aneksijos ir gerbia Ukrainos įstatymus. Kita vertus, neįsileisdama negalią turinčios atlikėjos į konkursą, kuris deklaruoja nepolitiškumą, Ukraina pasirodo beširdė, skriaudžianti ir taip likimo nuskriaustą merginą bei ciniškai politizuojanti muzikos šventę.

Korektiško Rusijos elgesio – pakeisti savo atstovą – nesitikėdama Ukraina pasirinko veikti pagal savo įstatymus, kuriuos laiko visiems lygius. Rusijos atsakas? Visos televizijos žada boikotuoti dainų konkursą ir šiemet „Eurovizijos“ netransliuoti, o kitais metais, nepriklausomai nuo to, kur vyks konkursas, vėl į jį siųs J. Samoilovą. O gal ir be reikalo nekeičia atlikėjo – juk šių metų „Eurovizijoje“ atstovauti Rusijai pasisiūlė pats Robbie Williamsas, turintis milijonus gerbėjų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) išreiškė didelį nusivylimą Ukrainos valdžios sprendimu dėl J. Samoilovos, o konkurso organizacinis komitetas nurodė ketinantis siekti, kad dalyvautų visi, išrinkti į konkursą. Vilties pasirodyti „Eurovizijos“ scenoje nepraranda ir pati J. Samoilova, vienai Rusijos televizijai išliejusi liūdesį graudžiu komentaru: „Tai labai juokinga, nes nesuprantu, ką jie manyje, tokioje mažoje merginoje, įžvelgė. Jie pamatė kažkokią grėsmę, tačiau aš nesu nusiminusi. Ir toliau repetuoju ir manau, kad viskas dar pasikeis.“

Reikia paminėti, kad EBU pasiūlė Rusijos atstovei dalyvauti konkurse pasinaudojus teletiltu, kas būtų beprecedentė situacija „Eurovizijos“ istorijoje per 60 metų. Tačiau Rusija tokio pasiūlymo atsisakė.

Na, o jei J. Samoilova visgi pasirodytų „Eurovizijos“ scenoje, patarimų, kaip reaguoti, Ukrainai turi internautai, tarp kita ko pasiūlę pirmąsias eiles prie „Eurovizijos“ scenas skirti žmonėms, kurie buvo sužeisti ir tapo neįgalūs ne dėl Verdingo-Hofmano ligos, kuri ištiko Rusijos atstovę, o per Rusijos išprovokuotą karą Ukrainos rytuose.