Fotomenininkas Gytis Skudžinskas savo naujojoje pinhole fotografijų parodoje surinko 33 gyvenimo trupinius ir pažėrė juos visuomenei Klaipėdos fotografijos galerijoje.

Sukūrė poezijos knygai

Netradiciškai – ant grindų – eksponuota ir praėjusį penktadienį pristatyta paroda "Trupiniai" ten veiks iki lapkričio 20-osios.

"Trupinių" ciklą menininkas sukūrė specialiai ką tik pasirodžiusiai poetės Elenos Karnauskaitės knygai "Pasaulio krašte". Tačiau fotografijos – ne tiesiog knygos iliustracijos. "Sutarėme su Elena, kad tai turi būti poezijos ir fotografijos dialogas", – sakė jis.

Iki tol abu Palangoje gyvenantys menininkai vienas kito nepažinojo. Draugų rekomendacijos juos suvedė bendram projektui. O intuicija įkvėpė pasitikėjimo vienas kitu. Knygą išleido Klaipėdos leidykla "Druka", kurioje G.Skudžinskas dirba pagal profesiją, – jis yra spaudos leidinių dizaineris, pripažintas, vertinamas šios srities profesionalas. Jam teko apipavidalinti ir E.Karnauskaitės poezijos rinkinį.

"Žinau, kaip padaryti gerą poezijos knygos maketą. Bet šiuosyk norėjosi įpilti lašą rizikos. Kitąsyk ji prasminga, geriau nei nuogas profesionalumas", – teigė G.Skudžinskas.

Be jokių spekuliacijų

Daugiau nei pusmetį jis rinko savo "Trupinius" – fotografavo Palangoje, Klaipėdoje, Stokholme – visur, kur per tą laiko buvo nuvykęs, vaikštinėjo, gyveno, stebėjo... Pinhole kamera jis reprodukavo atsitiktinius vaizdus. "Nieko specialaus nefotografavau, – tvirtino menininkas. – Tiesiog, būdavo, einu su fotokamera pašonėje, sustoju kur nors parūkyti, laukiu autobuso ar užsuku išgerti kavos, tuomet padedu šalia kamerą – prisimenu ją, atidarau, o paskui, prieš eidamas toliau, uždarau ir jau turiu užfiksuotą vaizdą. Nieko surežisuoto. Atsitiktiniai kadrai. Gyvenimas be jokių spekuliacijų."

Fotografas tai vadina dienoraščiu. Nes, anot jo, tai juk nėra fotografavimas dėl to, kad įamžintų kokį nors objektą, tai yra buvimas čia ir dabar. Cikle "Trupiniai" – ne objektų, o trukmės fiksacija. Pasitelkęs dienoraščio rašymo strategiją – kaip galimybę pateikti šiandienos pasaulio vizualinį audinį, G.Skudžinskas tais atsitiktiniais atvaizdais nepastebimai užmezgė dialogą, ir parodoje matome neišgalvotas kasdienybės istorijas.

Kaip pažymėjo menotyrininkas Remigijus Venckus, "šis atsainumas rodo nenorą paklusti vaizdo klastojimo strategijoms. Nors autorius nepasitiki nušlifuotais vaizdiniais, tačiau nekelia savęs ant pirminio, originalaus kūrėjo pjedestalo. Jam svarbiau atrasti atsitiktinį, pirmą ir netikėtą virptelėjimą, jį įspausti į juostą ir išsilaisvinti nuo bet kokio nepakartojamos ir nekasdieniškos, fiktyvios grožybės geidulio. Jis nesiekia simulakro kaip visiškos tobulybės ir tiesos. Gal todėl atvaizdai iškyla kaip unikali, netikėta tam tikro momento paradigma".

Žvilgsnio ratu

G.Skudžinsko "Trupiniai" tiesiog "paberti" ant grindų palei galerijos sienas. Autoriaus nuomone, tokia strategija galbūt pati geriausia, nes darbai – kameriniai, sukabinti ant sienų jie prapultų architektūroje, o "nusileidę" ant grindų gauna sau erdvės.

Iš juodų, kartais atsitiktiniais šviesos blyksniais persmelktų metalizuoto popieriaus plokštelių, paramstytų vinimis, kad žiūrovui būtų patogesnis žiūros kampas, lyg pro rakto skylutę šmėkščioja gyvenimo mirksniai – gatvės, namai, stalas, jūra, krantas, medžiai, skalbiniai... Skirtingo dydžio ir ritmikos skylės su atvaizdais – apvalios, nes tokia žmogaus žvilgsnio amplitudė, aiškino autorius.

Pasak jo, šis projektas – ne parodinis, jis priklauso knygai. Todėl, jei vėl kur nors pasirodys, tai tik pristatant E.Karnauskaitės poezijos rinkinį "Pasaulio krašte". Per knygos sutiktuves I.Simonaitytės bibliotekoje "Trupiniai" buvo rodomi videoformatu. "O Klaipėdos fotografijos galerijoje jie atsirado todėl, kad buvau šiemet įsipareigojęs čia surengti parodą. Kartu tęsiasi knygos pristatymas", – šypsojosi fotomenininkas, kurio biografijoje – jau šešios autorinės parodos ir keliasdešimt kolektyvinių projektų Lietuvoje bei užsienyje.

G.Skudžinskas – vienas aktyviausių jaunųjų Lietuvos menininkų – kuria fotografijos, instaliacijos, grafinio dizaino ir garso meno srityse, inicijuoja ir kuruoja meno projektus bei rašo apie meną kultūrinėje spaudoje.