– Lietuvos radijo stotys, kaip ir viso pasaulio transliuotojai, reguliariai groja jūsų hitus, tokius kaip „Leave a Light On“ (vien vakar atsitiktinai suskaičiavau septynis kartus). Kaip pats jaučiatės klausydamasis savo dainų per radiją? Arba – pasitikrinęs savo perklausų muzikos platformose rezultatus, kurie – ei! – jau yra devynženkliai.

– Tai tiesiog nuostabu. Mano dainos sukaupė apie 150 mln. perklausų. Niekada negalėjau net susapnuoti,  kad tie skaičiai taip išaugs. Pirmą kartą savo gabalą išgirdau per radiją Jungtinėje Karalystėje, – grojo mano pirmąjį singlą „Sun Goes Down“. Ir tada prasidėjo visi tie beprotiški dalykai.

– Ar kartais jaučiatės taip, lyg gyventumėte filme? Vieną dieną neturite pinigų autobuso bilietui, kitą gurkšnojate kokteilį kokiame nors simpatiškame bare ant dangoraižio stogo Los Andžele.

– Aš nesu tas, kuris geria kokteilius Los Andželo baruose ant stogų, – labiau mėgstu alų savo įprastame pube ant kampo.

– Tuo skurdžiuoju laikotarpiu, kai kartu su tuzinu bičiulių nuomojomės būstą Londone ir skaičiavote net ne centus, bet sagas: apie ką svajojote? Pavyzdžiui, britų aktorius Dexteris Fletcheris ir jo lietuvė žmona, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, yra pasakoję, kad sunkiais laikais svajojo apie tobulą vonią, matytą ištaigingos parduotuvės vitrinoje. Vienas kitam žadėjo, kad kada nors būtinai ją nusipirks. Ir tai įvyko. Jūs turėjote paprastų žemiškų svajonių, kurias pirmiausia įgyvendintumėte praturtėjęs?

– Jei nuoširdžiai, net nežinau, tokios ryškios svajonės neturėjau. Dabar galvoju, kad norėčiau šaunios gitarų kolekcijos, bet pirmiausia man reikia normalios erdvės, kur ją laikyti. Tiesą sakant, įgyvendinau begalę įdomių dalykų, nors net nesvajojau, kad kada nors galėsiu tai padaryti. Bet du pagrindiniai siekiai išlieka tie patys: pagroti Mančesterio arenoje ir tapti Glastonberio festivalio headlineriu.

– Glastonberio headlineriu įsisvajojote tapti pamatęs šio festivalio scenoje Adelę, – net jei ir nebuvote jos gerbėjas, įspūdis liko didžiulis. „Svajok atsargiai, nes svajonės gali ir išsipildyti“, ar ne?

– Kas žino? Norėčiau būti kito Glastonberio festivalio sąrašuose, bet dar turiu nueiti ilgą kelią ir stipriai padirbėti, kad bent užmesčiau akį į headlinerių kampą (juokiasi).

– Kokie kiti festivaliai jūsų a must sąraše?

– Pastaruoju metu tiek daug grojau festivaliuose, kad net sudėtinga atsakyti. „Coachella“ ir SXSW Jungtinėse Valstijose skamba labai gerai, būtų neblogai ten nulėkti.

– Kas jums padėjo prasiveržti, tapti pasaulinio lygio atlikėju? Ar atsiradote tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir sutikote reikiamus žmones, ar pasitaikė teisinga įrašų kompanija?

– Viskas įgavo didžiulį pagreitį, kai pradėjau dirbti su savo vadybininku. Netrukus mes pasirašėme sutartį dėl įrašų. Bet prieš tai aš trejus metus žiauriai sunkiai dirbau, kad atsidurčiau ten, kur esu dabar.

– Kai pirmą kartą nuvykote į saulėtąją Kaliforniją, kurios pramogų industrijoje galima nuveikti stulbinančių dalykų, – ar aplankė jausmas, kad galėtumėte iškart ten gyventi, dirbti? Ar pirmenybę teikiate senai gerai Europai?

– Man patinka skraidyti į JAV, bet nemanau, kad galėčiau ten gyventi, nes jos tokios didelės ir atstumai – žvėriški, beveik neįveikiami, o maistas ten – toks puikus, kad net pavojingas. Neabejoju, kad Amerikoje baigčiau dienas sverdamas milijoną svarų.

– Kas pasikeitė jūsų gyvenime, kai tapote įžymus? Ar juntate žvilgsnius į nugarą, gurkšnodamas savo pintą mieste? Sulaukiate asmenukių atakų?

– Nesakyčiau, kad gyvenimas labai pasikeitė, bet geriausia viso to dalis – gerbėjų žinutės, kuriose jie rašo, kaip mano muzika juos paveikė. Tai iš tikrųjų man reiškia VISKĄ.

– Jūsų pavardė – Walkeris (lietuviškai – vaikštinėtojas). Mėgstate pasivaikščioti? Vienas, be konkretaus tikslo, mėgaudamasis ausinėse grojančia muzika?

– Aš visada klausausi muzikos, kad ir kur būčiau. Tačiau pastaruoju metu nuolat esu kelyje, labai retai gaunu progą tiesiog paslampinėti: vis kur nors skrendu arba važiuoju automobiliu į kažkurį kitą miestą, arba turiu grūstis į studiją, ar įrašų sesiją, vos tik grįžtu namo į Londoną.

– Ar turite superherojų, kuriuos sutikęs kur nors užkulisiuose cyptumėte lyg vaikas? Ką pasakytumėte apie Angusą Youngą, kuris paliko nemirtingą įspūdį prieš daug metų, kai su tėvu pirmą kartą apsilankėte AC/DC koncerte Paryžiuje?

– Sutikti A.Youngą būtų nerealu. Nesu tikras, ką jam pasakyčiau, bet – oh yeah! – jis kaltas, kad įsimylėjau gitarą visam gyvenimui. Mūsų susitikimas būtų nesveikai geras dalykas!

– Liepos paskutinį savaitgalį grosite lietuvių festivalyje „Galapagai“. Nežinau, kiek esate informuotas apie šią lokaciją, bet festivalis vyksta vaizdingoje ežero saloje, toli nuo didmiesčio dulkių. Ar esate iš tų gamtos vaikų, kurie myli mišką ir ežerą, ar geriau jaučiatės asfalto džiunglėse?

– Aš užaugau mažame miestelyje Mančesterio pašonėje, kurį supa laukai ir miškai, taigi, tikrai geriau jaučiuosi būdamas kaime. Esu kaimietis. Tai faktas (juokiasi).

– Ko galime tikėtis iš jūsų pasirodymo „Galapaguose“?

– Manęs, mano grupės ir kelių dainų… Įveikėme ilgą turą ir norisi galvoti, kad esame labai neblogai pasiruošę sukurti šaunų pasirodymą. Jeigu jums pasiseks, gal net pavarysiu keletą visiškai naujų gabalų (juokiasi).

– O jei būtų įmanoma (net jei ir nebus) – ar norėtumėte pasimalti po festivalį anonimiškai, praleisti pakvaišusią naktį tarp kitų tokių pat išprotėjusių žmonių einant nuo scenos prie scenos, nuo baro – prie baro?

– Velniava, aš iškart turėsiu skristi atgal į Jungtinę Karalystę, į kitą festivalį, kuris vyks kitą dieną, todėl būtų pavojinga užtęsti vakarėlį per ilgai, bet neprarandu vilties, kad ištaikysiu valandėlę patikrinti, ką jūsų festivalis siūlo!

– „Galapagų“ organizatoriai jus matė grojantį bažnyčioje Nyderlandų festivalyje „Eurosonic Noorderslag“. Bažnyčia! Kur dar teko groti, kad vieta būtų verta šauktuko?

– Na, tikrai! Nebežinau, kieno idėja buvo ta bažnyčia. Pamenu, išgirdau prieš dieną ar dvi, kad grosiu kaip tik ten. Bet tai buvo toks nerealus koncertas, kad visiems labai patiko. Jaučiu, prisiminsiu jį dar ilgai.

– Jūsų dainos „Leave a Light On“ vaizdo klipas nufilmuotas Kroatijoje. Norėtumėte grįžti ten atostogų su nameliu ant ratų, iš anksto daug neplanuodamas? Ar vis dėlto gyvenimas dabar jau griežtai suplanuotas? Beje, jeigu atostogautumėte ne Europoje – kur vyktumėte? Gal legendiniu 66-uoju nuo Čikagos iki Santa Monikos?

– Tai būtų jėga! O dėl Kroatijos – tiesą sakant, nepažįstu jos taip gerai, kad svajočiau apie atostogas. Bet man tai visada bus ypatinga vieta, kurioje nufilmavome gražų klipą. Tikiuosi, kada nors galėsime ten pagroti. Būtų smagu.

– Jūs turite nuosavą muzikos studiją? Jei ne – pasvajokime, kur ir kokia ji turėtų būti.

– Namuose turiu ankštą kambariuką, neva skirtą muzikai. Bet dabar jis užkrautas gitaromis, visokiais kitais mano rakandais ir labiau primena sandėlį. Nepaisant to, ten aš kuriu grįžęs namo. Bet kadangi dažniausiai tai nutinka apie 3 val. nakties, kai mano kaimynai kietai miega, privalau dirbti ypač tyliai. Toks tas gyvenimas (juokiasi).

***

Įdomūs faktai

Pirmą kartą festivalio pavadinime „Galapagai“ paminėti 2011 m. Nuo tada festivalyje apsilankė apie 50 tūkst. muzikos mylėtojų.

Festivalis vyksta didžiojoje Zaraso ežero saloje, į kurią patenkama perėjus tiltą. Lengva patirti visiško atitrūkimo nuo realaus pasaulio įspūdį.

2015-ųjų vasarą festivalyje pasirodė kultinis reperių duetas „Mobb Deep“, Lietuvoje įkvėpęs ne vieną šiandien gerai žinomą muzikantą. „Galapagai“ buvo paskutinis šansas pamatyti juos gyvai mūsų šalyje: 2017-ųjų birželį „Mobb Deep“ reperis – Niujorko legenda Prodigy – mirė nuo įgimtos kraujo ligos.

Ankstesniais metais melomanai festivalyje galėjo išgirsti „Chase and Status Live“, „Unkle Live“, „Milky Chance“, Almą, Tommy Cash. Pastarieji glaudžiai susibičiuliavo ir kartu nusifilmavo „Charli XCX“ vaizdo klipe.

2016 m. „Galapaguose“ koncertavusi Silvana Imam Slėnio scenoje iškėlė vaivorykštės spalvų vėliavą.

2017-aisiais festivalyje koncertavo „Lilas ir Innomine“, jų pasirodymo metu ant scenos įvyko piršlybos.

„Solo Ansamblis“ praėjusiais metais festivalyje nufilmavo savo dainos „Netildai“ vaizdo klipą.

Šiemet „Galapaguose“ koncertuos bemaž 70 grupių, bus pasiūlyta apie 40 įvairių pramogų.