Istorinėje prezidentūroje lankytojams pristatoma nauja paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Parodos kūrėjai ketina atskleisti vienų įtakingiausių ir inteligentiškiausių tarpukario Lietuvos šeimų gyvenimus ir vertybes, remiantis garsiausių tuomečių visuomenės veikėjų relikvijomis ir fotografijomis.

Tautos vedliai ir inovatoriai

Inteligentas, šeima, šeimos buitis, vaikų auklėjimas ir laisvalaikis – pagrindinės parodos temos. Anot jos rengėjų, verdant diskusijoms apie šeimos koncepciją ir jos ateitį, svarbu pristatyti vieną iš Pirmosios Lietuvos Respublikos šeimos modelių – inteligentų šeimą. Anuomet tai buvo veikliausia visuomenės ląstelė, savo veikla ir gyvenimo būdu kūrusi standartus įvairiose gyvenimo srityse.

Parodos kuratorė Renata Mikalajūnaitė tiki: metus rengta paroda išties kitokia nei įprastos tarpukarį reprezentuojančios parodos. Pastarosios eksponatai – inteligentų šeimų kasdienybę, materialią buitį atspindinčios nuotraukos, kuriomis analizuojama ne viena šeima, bet bendras tarpukario inteligentijos kultūrinis identitetas.

„Ši paroda yra gana drąsus bandymas narstyti asmeninius tarpukario veikėjų gyvenimus ir privačią erdvę“, – sakė R.Mikalajūnaitė.

Parodos rengėjai išryškino esmines tarpukario lietuvių inteligentų šeimų savybes: pilietiškumą, patriotizmą, pasiaukojimą, aukštą moralę ir kultūrą.

„Tarpukario inteligentija mums svarbi savo kultūra, aktyvumu visose gyvenimo sferose, naujų idėjų, parsivežtų iš Rytų ir Vakarų, sintetinimu ir jų skleidimu plačiajai visuomenei. Šių šeimų gyvenime egzistavo pažangiausia buitis, technika, mada ir kiti dalykai. Kitaip tariant, jie buvo tautos vedliai, diktavę visuotines mados tendencijas visose srityse“, – teigė R.Mikalajūnaitė.

Įspūdingos šeimos relikvijos

Parodoje supažindinama su garsiausiomis to meto šeimomis, be kitų – ir su Smetonomis, Stulginskiais, Griniais, Tūbeliais, Vailokaičiais, Venclauskiais, Galaunių, Lozoraičių, Šalkauskių, Čarneckių, Jablonskių, Landsbergių, Janulaičių, Ivanauskų, Dvarionų, Sruogų, Petrauskų, Žmuidzinavičių, Zubovų, Didžiokų, Zikarų šeimomis.

Paroda unikali savo gyvumu, atsispindinčiu fotografijose, kuriose galima išvysti šeimų vestuvių iškilmes, tuometes inteligentijos madas, prabangius vaikų žaislus.

Tarp eksponatų gausu ir šeimų relikvijų, tokių kaip garsusis Smetonų sidabrinių stalo įrankių rinkinys, porcelianiniai indai ar įspūdingi garsių moterų papuošalai, kurie būdavo perduodami iš kartos į kartą.

Kraičiui – lietuvių kalba

Išskirtas vienas svarbiausių tuometės visuomenės gyvenimo įvykių – vestuvės. Anot parodos kuratorės Ingridos Jakubavičienės, iki tarpukario Lietuvoje buvo įprasta tuoktis dėl jungtuvių susitarus jaunavedžių tėvams. Tarpukariu situacija pasikeitė – vestuves pirmiausia skatindavo ne materialiniai tikslai, bet meilė.

„Atsirado tautinės ideologijos faktorius, kai jauni inteligentai suvokė, kad reikėjo kurti moderniąją lietuvių tautą vedant tikras lietuvaites, kurios kalbėjo lietuviškai. Tiesa, dažnai tokios merginos buvo neišsilavinusios, tačiau jaunikiai tikėjosi jas patys išlavinti. Na, o jei ir vesdavo kokią bajoraitę – lenkaitę, kuri dažniausiai turėjo išsilavinimą, tai tik su sąlyga, kad ją išmokys lietuvių kalbos“, – pasakojo I. Jakubavičienė.

Skaniausi vaikystės saldainiai

Parodoje atkuriama inteligentų šeimų vaikų kasdienybė ir jų modernūs žaislai, kuriuos įsigyti galėjo ne kiekvienas.

Anot parodą rengusios istorikės Jovitos Jankauskienės, tokie žaislai ir vaikų priežiūros reikmenys kaip vystymo stalelis ar lopšys buvo neprieinami ne tik paprastiems valstybės tarnautojams, bet ir kai kuriems inteligentams. Tiesa, tam reikėjo jau ne tik inteligento statuso, reikėjo ir didelių finansinių resursų.

Paroda atskleidžia XX a. trečiame dešimtmetyje susiformavusį naują požiūrį į vaiką, anuo metu moderniais laikytais auklėjimo metodus.

„Anksčiau buvo įprasta: vos tik vaikas geba atlikti kokius nors ūkio ar buities darbus, jis juos ir dirbs, taip prisidėdamas prie tėvų pareigų. Tarpukariu susiformavo suvokimas, kad vaikystė – tai nepaprastai gražus ir nepakartojamas laikotarpis, ir vaikui būtina juo gėrėtis“, – atradimais dalijosi J.Jankauskienė.

Susipažinę su pristatoma inteligentų šeimos buitimi, vartojimo tendencijomis, madomis, reklama, modernaus tautinio stiliaus apraiškomis namų interjere, lankytojai nustebs: kai kurie buities dalykai neatpažįstamai pasikeitę. Net paprasčiausias duonos skrudintuvas atrodo neatpažįstamai – šiandien šis prietaisas itin patobulėjęs.

Tarpukario inteligentų šeimų laisvalaikį sunku įsivaizduoti be ilgų pasivaikščiojimų gamtoje. „Šie žmonės buvo tikri vaikščiotojai. Kartais važiuodavo į Palangą tik pakvėpuoti grynu oru ir pasivaikščioti po pušyną, kadangi pajūrio oras itin sveikas“, – rodydama nuotraukas, kuriose įamžintas inteligentų poilsis didžiausiame šalies kurorte, pasakojo istorikė Justina Minelgaitė.

Parodos lankytojus linksmins tarpukario pažinčių skelbimai, kuriuose pageidautos tobulo sutuoktinio savybės iš esmės nėra pasikeitusios ir šiandien, ar taisyklių rinkinys, kuriuo vadovavosi tarpukariu rašiusieji romantiškus meilės laiškus.

Eksponatus nešė ir kauniečiai

Apie 200 parodos nuotraukų atkeliavo iš kauniečių namų. Jose įamžintos įvairiausios 1918–1940 m. gyvenusių inteligentų šeimų akimirkos – atostogų džiaugsmai, žaidžiantys vaikai, šeimos portretai, vestuvių šventės ir begalės kitų gyvenimiškų akimirkų, užfiksuotų fotoobjektyvu.

„Nuotraukose turėjo būti pavaizduota šeima ir mes sulaukėme įvairiausių šeimos interpretacijų – pusbroliai, pusseserės, svainiai, net vaikų auklė su šeiminke taip pat buvo traktuojama kaip šeima. Tiesa, anuomet auklės ar tarnaitės buvo labai gerbiamos ir prilygo šeimos nariui. Net mokestis įvažiavus į Palangą šioms moterims buvo mažesnis. Tai byloja, apie buities darbų pagalbininkių svarbą inteligentų šeimose“, – pastebėjo J.Minelgaitė.

Kas? Paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“.

Kur? Istorinėje prezidentūroje.

Kada? Nuo liepos 5 d. iki 2015 m. birželio 20 d.