Kelionę Tekančios saulės šalyje tęsiantys draugai Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus apsilankė senojoje sostinėje Naroje bei pusryčiavo su vienuoliais.
Neseniai savo 1200 metų gimtadienį paminėjusioje senojoje Japonijos sostinėje Naroje Vytaras ir Martynas peržengė budistų šventyklos slenkstį.
"Beje, jokiu būdu negalima užlipti ant slenksčio – tai gali būti priimta kaip nepagarbos ženklas", – savo socialinio puslapio paskyroje "Starkaus&Radzevičiaus" kelionės rašė keliautojai.
Mažytė Nanto Ziurin In šventykla, kur jie apsilankė, buvo pastatyta maždaug prieš tūkstantį metų.
Japonijoje yra tokia tradicija. Kiekvieną rytą atvykęs į šventyklą, žmogus yra laukiamas prie pusryčių stalo kartu su vienuoliais.
Tiesa, geros kompanijos reikia nusipelnyti, todėl atvykėlių prašoma prisidėti prie šventyklos gerovės savo sunkiu darbu.
"Mums teko nušveisti ir taip švarutėles šventyklos grindis. Ech... Paklupdyti Marčių – gan sunki užduotis, o Vytarą – išvis neįmanoma (jo keliai nesilanksto), – tačiau nesidrovėję darbų ant kelių puolė abu vyrai. – O ir patys vienuoliai netinginiavo."
Pietryčių Azijoje vyrai jau prisižiūrėjo vienuolių, kurie visą laiką vaikšto įsisupę į savo ryškiai oranžinius rūbus.
Japonijoje budizmas – daug liberalesnis: ten jie matė ir tradiciniais civilio drabužiais vilkinčius vienuolius, ir nustebo, kad budistų vienuoliai Japonijoje gali kurti šeimas.
"Sužinojome, kad šventykloje aplinkui bėgiojantis simpatiškas vaikėzas yra šventyklos vadovo anūkas", – rašė draugai, kuriems imponavo ir japonų pomėgis savo tradicinius drabužius apsivilkti ne tik kokios nors dainų šventės metu.
Kitą dieną parke juos apsupo elniai, prašantys maisto.
"Netrukus reikalas tapo visai rimtas. Užpuolikai pradėjo atvirai puldinėti ir net bandė iškraustyti Vytaro kišenes. Ir dar badėsi, – pasakojo draugai. – Marčius, kaip mažiau impozantiškas individas, buvo visiškai užspeistas į kampą. Teko nueiti į kioską ir nupirkti jiems specialių paplotėlių. Ir staiga įsivyravo taika ir ramybė."
Vakare jie apsilankė mažytėje kavinukėje, kurioje telpa gal kokie aštuoni žmonės. Čia jie nusprendė pasimėgauti patiekalu, turinčiu labai sudėtingą pavadinimą – okonomiyaki.
"Išvertus į lietuvių kalbą okonomiyaki reiškia "viskas, kas jums patinka, ir tada pakepinta". Iš esmės tai yra toks blynas, kuriame primaišyta visokių daržovių ir pasirinktų mėsos ar žuvies, ar ir tokių, ir tokių ingredientų. Skanu!" – susižavėjimo neslėpė V.Radzevičius ir M.Starkus.
Anot draugų, atskiro romano nusipelno japoniški šviežiai maltos kavos aparatai: sumetate pinigus, pasirenkate vieną iš galybės karštų ar šaltų variantų ir be viso kito ekrane galite stebėti tiesioginę transliaciją, kaip gaminama jūsų kava.
"Japonai nemėgsta lovų. Plonas čiužinukas ant grindų – viskas, ko jiems reikia. Ir dar jie naudoja labai keistas pagalves – prikimštas gabaliukais supjaustytų lašelinių vamzdelių, – juokėsi keliauninkai. – Jausmas toks, lyg miegotum ant pliauskos."
Naujausi komentarai