Sukrėsti iš naujo

TV3 serialų „Nemylimi“, „Svetimi“, „Pasmerkti“, „Prakeikti“ saga tęsis ir šiemet. Tamsiąją pasaulio pusę atskleidžiančios serijos apie nuožmių nusikaltėlių kasdienybę televizijos žiūrovus įtraukia jau dvylika metų iš eilės.

K.Jakšto įkūnijamas pareigūnas Vitas Maručis – ilgametis šios sagos personažas, nenuilsdamas ieškojęs tiesos, tačiau naujojo serialo sezono pradžioje jis atrodys kiek pasidavęs.

„Jis atsitraukė nuo tų darbų, kuriuos dirbo, kuriais tikėjo visą gyvenimą. Man tai labai atpažįstama, nes pažinojau ir tebepažįstu kriminalistų, kuriems tai ne tiek profesija, kiek pašaukimas. Identifikuoju, kad Maručis yra panašus žmogus, kai tavo profesija persismelkia iki kaulų. Ir nors pasitraukė iš aktyvaus profesinio gyvenimo, aplinkybės vis tiek susiklostys taip, kad jauniesiems kriminalistams reikės jo žmogiškosios profesinės patirties, na, o kadangi Maručis yra altruistas, sutiks padėti. Jis bandys atskleisti labai didelį nusikaltimą“, – pasakoja K.Jakštas.

„Prakeikti 4“ filmavimo aikštelėje didžioji dalis kolektyvo puikiai vieni kitus pažįsta, žino, ko vieni iš kitų gali tikėtis, todėl, pasak aktoriaus, darbas vyksta sklandžiai.

„Be abejonės, scenarijus šiemet gerokai pakitęs, labiausiai į jį įsigilinęs režisierius Ramūnas Rudokas. Jis ir bando daryti netikėtus posūkius vykstant filmavimui, ir tai man labai patinka, nes dažnai ne visi libreto autoriai ar scenaristai, rašydami scenarijų, turi nuovoką, kaip procesas vyksta aikštelėje. Joje būna improvizacijų. Procesas vyksta čia ir dabar, gyvai, nėra kažkokių postulatų, kad aš einu tuo keliu, tu – anuo. Turiu galvoje, kad šį sezoną visus personažus gyvenimas sukrės – jis nebus ramus ir tyliai slenkantis“, – užtikrina K.Jakštas.

„Filmuojant serialą tu, kaip aktorius, treniruojiesi, negali būti apkerpėjęs, ir tai labai sveika, neleidžia užmigti. Visą laiką turi rasti būdų, kaip suvaidinti vieną ar kitą epizodą, kartais ir labai tau nepriimtiną, lyg ir prieštaraujantį tavo personažui, bet visgi randi raktą, kaip pakreipti situaciją. Serialo „Prakeikti“ ilgaamžiškumas, sėkmė, pagirsiu, yra tai, kad atrinkti ir tokie aktoriai, ir epizoduose vaidinančios įdomios, žinomos asmenybės“, – neabejoja jis.

Mes neturime atskiros kino aktorių mokyklos – buvome mokomi dirbti tiek teatre, tiek kine, daug ką patys savarankiškai daryti.

Skirtingose aikštelėse

K.Jakštas pasakoja, kad darbas kiekvienoje filmavimo aikštelėje labai skiriasi, nors principai – tokie patys. Praėjusiais metais aktoriui teko daug filmuotis. Pasak jo, didžioji šių filmų dalis dar nepasirodė ekranuose, o jau susirinko „Auksinius liūtus“ ir laimėjo kai kuriuose kituose festivaliuose.

„Darbas aikštelėje daugiausia priklauso nuo režisieriaus, prodiuserio, asistentų. Vienur aikštelėje būna labai nervinga atmosfera, skubama, nėra galimybių kartoti daug dublių. Kitur – šeimyniška, kaip mūsų seriale. Nors serialo filmavimas labai intensyvus, paprastai per dieną nufilmuojama labai daug, visi aktoriai turi būti pasiruošę“, – dalijasi darbo niuansais pašnekovas.

„Kitose aikštelėse – atvirkščiai, tvyro visiško atsipalaidavimo atmosfera. Neseniai dirbau su Titu Lauciumi. Pirmą kartą sutikau režisierių, kurio toks nepaprastai šviesus ir geras humoro jausmas. Aikštelėje tvyro ramybė, visi atvirai aiškinasi, jei ko nors nesupranta, ir tai nėra jokia gėda ar patirties stokos ženklas. Pavyzdžiui, Lauryną Bareišą gaubia susikaupimo atmosfera. Jis pats yra gilus žmogus, rimtas, ir nors nesakau, kad tai yra bažnyčios atmosfera, bet vis dėlto kažkokio sakralumo toje filmavimo aikštelėje yra“, – pastebi aktorius.

Jis akcentuoja, kad Lietuvos kinas pastaruoju metu labai pasistūmėjo pirmyn: „Atsirado didžiulė pagarba aktoriams, tikslus koordinavimas aikštelėje – ne veltui lietuviai garsėja kaip labai stiprūs šioje srityje, jie yra profesionalai. Lietuvos kinui praėjusieji ir turbūt šie metai atneš daug labai gerų rezultatų. Džiugu kažkiek prie to prisiliesti ir man.“

Laviruoja tarp trijų pasaulių

Kinas, televizija ir teatras – absoliučiai skirtingi pasauliai, puikiai žino K.Jakštas. Jam dažnai tenka laviruoti tarp visų trijų, be to, jis yra Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis režisierius. Nepaisant to, pirmiausia save identifikuoja kaip aktorių.

„Daug metų buvau aktorius, paskui, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus pastūmėtas, ėmiausi režisūros. Šie dalykai yra nepalyginami. Štai  banaliausia situacija: jeigu padarai klaidą filmuodamas, ji nesunkiai pataisoma tiek pakartotiniu dubliu, tiek montuojant ir panašiomis priemonėmis. Teatro scena nieko neatleidžia – kaip šiandien suvaidinai, kaip suklydai, taip ir liks, o savo klaida gali sugadinti visą spektaklį, kaip ir netikėtu sprendimu jį pakelti į aukščiausią emocinį lygį“, – dalijasi režisierius.

Teatras yra ta vieta, kur nepaprastai ilgai repetuojama, aktorius užauga su personažu, kaip sako pats K.Jakštas, jis tarsi susitapatina su tuo personažu ir tada personažas stabilizuojasi.

„Teatro procesas yra labai ilgas ir varginantis. Jeigu dar muzikinis teatras – čia ir muzika, ir akustiniai niuansai, ir šokis, ir judesys. Žmogus, kuris yra scenoje, apkraunamas labai sudėtingomis užduotimis. Tapti geru aktoriumi teatre – tikrai sunku“, – pabrėžia šią sceną puikiai pažįstantis aktorius.

„Seriale reikalinga trumpalaikė atmintis. Labai daug susidedi į galvą teksto, o paskui greitai turi jį išmesti iš ten. Jis negali užsibūti, nes pradėsi painiotis. Čia yra ekstremalaus darbo. Seriale darbas nelabai patogus, nes nenuoseklus: dažniausiai filmuojama tose pačiose vietose. Toje pačioje vietoje turi vaidinti epizodą iš 5 serijos, o tada – iš 27 ir 50 serijų. Turi būti labai tiksliai su režisieriumi aptaręs ir pats žinoti, kokios emocinės būsenos personažas būtent toje serijoje ir kitoje, kad montuojant viskas jungtųsi, būtų jaučiamas personažo vientisumas ir augimas“, – skirtumus aiškina K.Jakštas.

Norisi išsisiausti

Ir teatre, ir kine sukūręs įspūdingą skaičių vaidmenų, aktorius neišskiria nei vieno, nei kito, nes jo gyvenime šios patirtys ėjo paraleliai.

„Mes neturime atskiros kino aktorių mokyklos – buvome mokomi dirbti tiek teatre, tiek kine, daug ką patys savarankiškai daryti. Negali tų dalykų atskirti“, – sako jis.

„Štai „Dviračio žinios“ – laida, rodoma 28 metus. Sužinai, kad filmuosiesi išvakarėse, bet net nežinai, koks bus tavo personažas. Per naktį rašomas tekstas, iš ryto jį gauni visai šviežią ir kuri tą personažą. Manęs klausia: o kodėl „Dviračio žiniose“ filmuojatės? O todėl, kad susirenka geri aktoriai ir visi, patekę į ekstremalią situaciją, turi greitai sukurti produktą. Tai rodo žmonių meistrystę, o ir meilė personažams per daug metų užsistovi tavo kraujyje – užtenka mažiausio impulso ir pats personažas pradeda už tave kalbėti“, – atvirauja K.Jakštas.

„Su Giedriumi Arbačiausku vaidiname suvalkiečius – daug pastangų mums tikrai nereikia. Režisierius, operatorius mūsų dažnai prašo: neimprovizuokite, sustokite, užtenka, per daug visko. Bet tiesiog norisi išsisiausti. Per personažą gali parodyti labai daug – ir savo požiūrį į vykstančius procesus. Ne kiekvienam žmogui skirta pačiam pasakyti savo tiesą auditorijai į akis, o personažo lūpomis – gali“, – akcentuoja jis.

Iš rutinos ištraukianti šventovė

Aktorius pastebi, kad ir „Prakeikti 4“ seriale jo kuriamo personažo – pareigūno Vito Maručio lūpomis išsakoma labai daug tiesos.

„Šį personažas – ištikimas savo profesijai, savo tiesai. Jis tylusis, labai mylimas herojus. Gal net savotiškas poetas, nes tik poetas gali tyliai savo poezija pasakyti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Kad ir kaip būtų gaila, tauta labai prisitaiko prie visokių naujų vėjų, nėra ilgalaikių principų formavimo, o profesija juos ir formuoja“, – požiūrį atskleidžia K.Jakštas.

„Kažkada mūsų pedagogas, aktorius Remigijus Vilkaitis yra pasakęs, kad aktoriaus profesiją verta rinktis vien dėl to, kad tu nuo scenos jiems visiems gali pasakyti, ką galvoji, o jie negali tau pasakyti nieko – bent jau tą akimirką“, – prisimindamas šypsosi aktorius.

„Pritariu tezei, kad teatras – vis dėlto šventovė, nes žmogus ištraukiamas iš rutininio gyvenimo dviem trim valandoms ir pasineria su personažais į kitą pasaulį. Kartais – žiauresnį, kartais – šviesesnį, kartais – su daug meilės arba su daug liūdesio, kartais – labai linksmą. Savo artistams dažnai sakau, kad mes mėgstame būti mylimi, bet visi žmonės dirba sunkiai ir į mūsų darbą reikia žiūrėti paprasčiau, kartais labai žemiškai. Mes parduodame savo emociją, mums už ją moka pinigus, todėl, kaip ir visur kitur, turime sąžiningai atidirbti ir atiduoti viską, ką šiandien turime ir galime padaryti. Manau, kad lygiai taip pat asfalto klojėjas labai sąžiningai atlieka savo darbą, nes jei dirbs nesąžiningai, bėdų turėsime mes visi. Tik jo profesija yra visiškai žemiška, kaip ir gydytojų, nuo kurių priklauso žmogaus fizinė sveikata, o nuo aktorių, turbūt, priklauso dvasinė sveikata, kurios mums visiems šiandien labai reikia“, – nė kiek neabejoja K.Jakštas.

Serialas „Prakeikti 4“ – nuo sausio 31 d. 20.30 val. per TV3.