Kauno valstybinės filharmonijos pastogė, vėliau – "Girstučio" prieglobstis. Kelerius metus trukusios klajonės baigiasi – miesto mimai kuriasi Senamiestyje.

Įkurtuvėms – premjera

Naujasis Kauno mimų kūrinys – spektaklis Oskaro Milašiaus kūrybos motyvais "Ab origine". Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus iš Lenkijos Leszeko Czarnotos spektaklyje, remiantis O.Milošo lietuviškomis pasakomis ir legendomis, kalbama apie žmoniškumą. Tačiau šios gražios, gilios ir turiningos pasakos nėra skirtos vaikams – tai istorijos, skirtos subrendusiam mąstančiam žmogui, suvokiančiam visagalę meilę, mistiką, poeziją.

Šio spektaklio paieška prasidėjo pasaulinio garso Prancūzijos mimo Marcelio Marceau ir legendinio Lenkijos pantomimos režisieriaus Henriko Tomaszewskio – teatrinėje kūryboje. Spektaklis išaugo tarsi eksperimentinėje laboratorijoje – tai buvo įvairūs bandymai, siekiant rasti, suvokti pagrindinę pantomimos problemą. Todėl spektaklyje grįžtama prie pantomimos ištakų, nepamirštant didžiųjų mimų reformų ir pasiekimų. Todėl spektaklis yra tarsi eksperimentas, lipdomas tarsi koliažas, kurį ir norime parodyti.

Kas: "Ab origine".

Kur: Kauno pantomimos ir plastikos teatre (M.Daukšos g. 34).

Kada: lapkričio 26 d. 18 val.

Liko smulkių darbų

"Kauno savivaldybės parama, begalinis teatralų tikėjimas ir noras – štai, stebuklas ir įvyko", – įsitaisęs dar dažais kvepiančiose naujose kūrybinėse erdvėse kalbėjo Kauno Pantomimos ir plastikos teatro direktorius Arūnas Katkauskas.

Kai pirmą kartą užsuko į M.Daukšos gatvėje įsikūrusias patalpas, kuriose iki tol repetavo ir instrumentus saugojo Kauno muzikinis ansamblis "Ainiai", vaizdas buvęs gana liūdnas: nuo drėgmės apsilaupiusios sienos, išpuvę langai, apgailėtinos būklės grindys.

"2009-ųjų vasarį sužinojome, kad turėsime nuolatinę vietą. Dokumentų tvarkymas, įvairūs projektai – maždaug po pusmečio prasidėjo ir didysis remontas", – prisiminė A.Katkauskas.

Prieš įsikuriant mimams, buvo apšiltintos patalpų sienos, suremontuotas stogas, pakeista grindų danga. Daugiau nei metus trukę darbai eina į pabaigą. Nuo kėdžių beliko nuvilkti polietileną, užklijuoti lipdukus ant tualetų durų, pritvirtinti lentelę virš kasos langelio. Visa tai planuojama atlikti per šią savaitę.

Teatras be drabužinės

Pasak mimų, prieš pradedant remontą, jie susikūrė viziją patalpas paversti antraisiais žiūrovų namais. Todėl 150 kv. m erdvėse nerasite drabužinės. Įžengus į salę, kairėje jos pusėje – namuose dažnai sutinkama spinta su slankiojančiomis veidrodinėmis durimis, kuri glaus atėjusiųjų paltus ir striukes. Teatro svečiams gi kelią rodys patiestas kilimas.

Jaukią aplinką teatralai kūrė ne tik atskiromis interjero detalėmis. Svarbiausia jiems – glaudus žiūrovų ir aktorių ryšys. Todėl 49 kėdės kone susilieja su scena. Ateityje salėje planuojama įrengti išardomą platformą, dėl kurios paskutinėse eilėse įsitaisę žiūrovai dar geriau matys tai, kas vyksta priešais jų akis.

Paklaustas, ar yra pasiruošęs priimti daugiau judesio ir plastikos mylėtojų, nei yra kėdžių salėje, A.Katkauskas šyptelėjo. Aktorių persirengimo kambaryje, pasak jo, dėl visa ko yra kelios pristatomos kėdės. Minčių įrengti kavinę nėra – erdvės per mažai. "Atvėrę jas, patektumėte į tiesiai į "Suflerio būdelės" virtuvę. Kam mums kavinė?" – modamas ranka į baltas duris su užraktu nusijuokė teatro vadovas.

Dalysis savo stogu

Teatro įkurtuvių proga lapkričio 26-ąją numatyta režisieriaus Lašeko Čarnotos premjera "Ab origine". "Simboliška, kad premjera, kurios pavadinimas reiškia "iš pradžių, nuo pradžios", atvers naujų namų duris", – kalbėjo A.Katkauskas. Jos bus atviros ne tik teatro mylėtojams, bet ir kitiems menininkams: muzikantams ir jų muzikai, poetams, literatams, dailininkams, fotografams ir jų darbams.

Pastaraisiais planuojama puošti teatro sienas, kurios kol kas visiškai plikos. "Svarbiausia, kad žiūrovai gerai įsimintų kelią mūsų link", – šypsojosi teatro direktorius. Esą dabar dauguma galvoja, kad mimai grįžta į E.Ožeškienės gatvę. Pasakius, kad jų namai Senamiestyje, M.Daukšos gatvėje, nustemba ir teiraujasi, ar tai ne Mažojo teatro koordinatės.

"Ar turime planų: naujų, senų neįgyvendintų? Jų visuomet buvo. Tiesiog realizuoti save stabdė nuomininko statusas. Tie, kurie tai patyrė, supras, apie ką kalbu", – sako pašnekovas.