Po ilgų kelionių per laikinus namus, Kauno pantomimos ir plastikos teatras atgimsta. Spektaklį Oskaro Milašiaus kūrybos motyvais naujuose namuose įsikūrusiame teatre stato lenkų režisierius Leszekas Czarnota.

Po maždaug metų tylos, kuomet iš šio teatro negirdėjome jokių naujienų, išskyrus tas, kad teatras laukia naujų patalpų, laukia pinigų remontams, ir panašiai, miesto mimai sugrįžta į sceną spektakliu simboliniu pavadinimu „ab origine“. Lotyniškai, tai reikštų „iš pradžių“. Su aktoriais dirba teatro režisierius ir choreografas iš Vroclavo L.Czarnota. Apsilankius spektaklio repeticijoje, po lenkiškai sakomų režisieriaus pastabų, scenoje skirtingose pozose sustingdavo aktoriai. „Taip mes ir bendraujame: žodis – lenkiškai, žodis – rusiškai arba angliškai“, – šyptelėjo aktorius Sigitas Laukagalis.

Režisierius tikino esąs laimingas savo kūrybiniame kelyje sutikau kauniečių trupę. „Matau, kad šie žmonės – užsidegę, tiki idėja. Dirba neskaičiuodami valandų, nors, esu beveik tikras, už visai nedidelius pinigus. Bet kolektyvas niekuo nesiskundžia – čia aš vienintelis, kuris skundžiasi, o jie – laimingi, – tikino režisierius ir prognozavo. – Jei jų entuziazmas nedings, apie šį teatrą jūs tikrai dar ne kartą išgirsite. Nesvarbu, ką iki šiol esate girdėję apie šį teatrą. Esu tikras, kad dabar prasideda jų kelio pradžia.“ Režisierius pabrėžė, kad teatro aktoriai – ne tik entuziastingi, bet ir profesionalūs, juntama iki šiol sukaupta jų patirtis.

L.Czarnotos studijų ir kūrybinis bagažas įspūdingas: studijavęs teatro ir kino režisūrą Lenkijoje bei Jeilio universitete JAV, stažavęsis Paryžiaus Peterio Brooko teatre, kūręs šokio choreografijas daugelyje Lenkijos ir Europos teatrų. Penkiolika metų buvęs vienu vedančių aktorių Henriko Tomaševskio (Wraclovas) teatro aktorių, dėstęs pantomimą Harvardo universitete, Jeilio dramos mokykloje New Havene.

Paklausus, apie ką naujasis spektaklis mįslingu pavadinimu, režisierius atsakė: „Nenoriu visko paaiškinti, atskleisti. Pantomima yra abstraktus, vaizduotę žadinantis menas. Ir tai, be jokios abejonės, yra šiuolaikiškas menas.“ O.Milašiaus kūrybą scenarijaus pagrindu L.Czarnora tikino pasirinkęs todėl, kad joje slypi žmogiškos išminties klodai. Jis užsiminė, kad „ab origine“ pasakos gyvybės ir mirties istoriją, per kurią atsiskleis žmogaus prigimtis, valdoma žmogaus žmoniškumo įstatymų.

L.Czarnota tikino statydamas spektaklį rėmęsis filosofo Emanuelio Kanto mintimi, kad žmogus iš daiktų paima kai kuriuos bruožus, tuo pačiu daiktams suteikdamas savuosius. „Neatsitiktinai scenoje išvysite aplamdytų, žmogaus paveiktų daiktų“, – tikino pašnekovas. „ab origine“ skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos motyvai, kurie, pasak L.Czarnotos, spektakliui labai tinka.

Kūrė koliažo principu

Spektaklis buvo kuriamas koliažo principu. „Pradėjome nuo atskirų etiudų, paskui juos suklijavome į vieną visumą. Spektaklyje pamatysite ir paprasčiausių, klasikinių pantomimos etiudų, kartais naudojamų pantomimos aktorių meistriškumui atskleisti. Jei toliau dirbsiu su šiuo teatru, pamatysite ir visiškai kitokių spektaklių“, – užsiminė lenkų režisierius.

Jis pastebėjo, kad pantomima visame pasaulyje išgyvena ne geriausius laikus – esą pantomimos kalba, išraiškos priemonės truputį devalvavosi. „Dabar pantomimoje bandoma ieškoti šiuolaikinės kalbos, remiamasi idėja, kad spektaklį kuria tiek režisierius, tiek aktoriai“, – tikino L.Czarnota.

Ar abstraktus pantomimos menas yra suprantamas šiuolaikiniam žiūrovui? Į šį klausimą režisierius prisipažino neturįs vienareikšmio atsakymo. „Pantomima turi išsiugdyti savo žiūrovą. Publika turi tapti spektaklio bendraautore. Pantomimai suvokti reikia vaizduotės. Galima sakyti, kiek susirenka žiūrovų, tiek skirtingų spektaklio variantų ir turime“, – šyptelėjo lenkas.