Ketvirtojo Tarptautinio Kauno kino festivalio programa Kaune baigėsi. Daugybę kino premjerų, susitikimų su režisieriais, kitų renginių pažėręs festivalis šiandien iškeliavo į Vilnių.

Pasiūla – per šimtas filmų

Dešimt dienų į "Forum Cinemas" kino teatrą "Akropolyje" rinkosi neįprasta komerciniam kino teatrui publika, ištroškusi gero kino. Komedija, tragedija, šeimos drama, dokumentika, filosofinio ar religinio pobūdžio klausimus keliantis filmas – juostą savo skoniui žiūrovai galėjo pasirinkti iš daugiau kaip 120 festivalio programoje rodytų filmų.

Sklandžiai vykusią festivalio programą aptemdė viena nutraukta kino peržiūra. Šeštadienio popietę klasikinio kino gurmanai į kino teatrą rinkosi nešini termosais ir užkandžiais – jie buvo nusiteikę pasinerti į daugiau nei septynių valandų trukmės kino šedevrą "Šėtono tango".

Tikru kantrybės išbandymu publikai turėjęs tapti pasaulinio garso vengrų režisieriaus Bela Tarro filmas tapo išbandymu ir "Forum Cinemas" kino salių techniniams parametrams. Visas prieš šešiolika metų sukurto vaidybinio filmo vaizdas netilpo į šiuolaikinį siauresnį ir ilgesnį ekraną – kai kuriuos herojus žiūrovai matė apkirptomis galvomis. Filmą žiūrėjusio režisieriaus netenkino ir garso kokybė: filmo garsas, įrašytas į vieną takelį, nukentėjo transliuojant jį per "Dolby Digital" sistemą.

Parodys dar kartą?

B.Tarras, iš pradžių organizatorių ir kino teatro atstovų reikalavęs šias problemas išspręsti per pirmąją filmo pertrauką ("Šėtono tango", tarsi spektaklis, demonstruojamas su dviem pertraukomis), vėliau privertė nutraukti juostos peržiūrą. Režisierius paaiškino žiūrovams nesąs pasirengęs daryti kompromisų dėl techninės filmo peržiūrų kokybės ir nenorintis leisti toliau žeminti žiūrovų ir savęs paties. Pakviestas kino "Forum Cinemas" atstovas viešai pareiškė, kad kino teatras žvelgia ne į praeitį, o į ateitį, todėl yra pritaikytas rodyti šiuolaikinį, 3D, "Dolby Digital" kiną, o ne monogarso klasiką.

B.Tarras festivalio organizatoriams žadėjo palikti filmo kopiją – tam, kad "Šėtono tango" Kauno žiūrovams vis dėlto būtų parodytas tinkamomis sąlygomis. Grąžinus pinigus už bilietus, viso "Šėtono tango" taip ir neišvydusiems žiūrovams buvo dalijami kvietimai į festivalio uždarymo seansą. "Tačiau šventinis kino vakaras buvo sugadintas. Pasirodo, Kaune neliko nė vieno kino teatro, kuriame būtų galima tinkamai demonstruoti seną gerą kiną, mat net ir neseniai miesto atgautoje "Romuvoje" yra sumontuota ta pati "Dolby Digital" sistema", – apgailestavo filmą žiūrėjęs kaunietis Tadas Varpučinskas. Jo žodžiais, sinefilai pasijuto smarkiai nuvilti.

Grįžta istorijos apie jausmus

Viena festivalio savanorių Asta Šišlaitė gynė B.Tarro poziciją. "Gerai, kad režisierius buvo principingas – būtų gerai filmą pamatyti tokį, koks jis buvo sukurtas, o ne pakeistą", – įsitikinusi mergina.

Kaunietė džiaugėsi galimybe nemokamai žiūrėti festivalio filmus. "Kiek jų pažiūrėjau? Devyniolika. Vieną arba tris geriausias juostas išrinkti būtų sunku. Tiesa, keletas filmų nepatiko. Pajutau, kad dokumentikos, kaip meno, aš vis dėlto nesuprantu", – prisipažino mergina.

Kinomanė pastebėjo tendenciją, kad iš šių dienų kino po truputį traukiasi juostos apie karinius konfliktus – į didžiuosius ekranus grįžta istorijos apie žmonių jausmus.

Buvęs ilgametis Lietuvos televizijos operatorius Kaune Česlovas Jankauskas tikino festivalyje pirmiausiai ieškojęs lietuviškos produkcijos. "Norėjau pažiūrėti Šarūno Barto "Eurazijos aborigeną". Deja, negavau bilieto. O Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva mane šiek tiek nuvylė – katarsio nepajutau", – reziumavo Č.Jankauskas.

"Žiūrėjau tris festivalio filmus. Visi labai patiko. Prieš einant į filmą reikia pasidomėti, apie ką jis ir kaip sukurtas, tada neteks nusivilti", – mano Vytauto Didžiojo universiteto studentė Simona. Tačiau mergina pripažino, kad filmų aprašymai ir reklaminiai klipai toli gražu ne visada atitinka filmo esmę.

Šiemet festivalis pažėrė kur kas daugiau filmų peržiūrų, renginių nei ankstesniais metais. Festivalį papildė animacinė programa, sugrįžo identiteto klausimus kvietusi apmąstyti "Tapatumų" programa.

"Kol kas dar negaliu pasakyti, kas šiemetiniame festivalyje pasisekė, o ką kitais metais norėtume daryti kitaip. Apie tai galėsime kalbėti tada, kai galutinai turėsime statistiką, rezultatus. Pagaliau festivalis juk nesibaigia – baigiasi tik jo dalis Kaune", – sakė TKKF direktorė Ilona Jurkonytė.