Kauno įvairių tautų kultūrų centre šiandien atidarima vieno žymiausių Pietų Korėjos kaligrafijos kūrėjų, zen meistro Sol Chong Kun Sunimo paroda.
Sužavėjo pagarba mirusiesiems
Parodą į Lietuvą atvežė zen meistro mokinys, vienuolis, jau trylika metų Pietų Korėjoje gyvenantis Kęstutis Marčiulynas (Bo Haeng Sunimas). 2006-aisiais jis organizavo mokytojo kelionę po Europą, aplankė ir Lietuvą.
Netoli Seulo įsikūrusioje šventykloje K.Marčiulynas su Sol Chong Kun Sunimu ir kitais vienuoliais ilgus mėnesius leidžia medituodami. Atokvėpio valandėlėmis meistras kuria kaligrafijas, o Kęstutis jam talkina: paruošia teptukus, popierių, džiovina lakštus.
Keletą savo darbų meistras padovanojo lietuviui. Vėliau pradėjo kurti kaligrafijas specialiai Lietuvai – šaliai, kuri giliai įstrigo Sol Chong Kun Sunimo atmintyje. „Meistras Lietuvoje lankėsi per Vėlines, ir žvakių jūra, simbolizuojanti pagarbą mirusiesiems, jam paliko didžiulį įspūdį“, – pasakojo K.Marčiulynas.
Aplinkui – audra, viduje – ramybė
Vienuolis teigia, kad kaligrafija padeda suprasti meditaciją, suteikia dvasinių jėgų, gerina įžvalgą. Sakoma, kad kaligrafijos kūrinys, žiūrimas akimis, regimas širdimi, o suvokiamas reiškiantis gyvybinei qi energijai. Kuo stipresnis ir švaresnis kaligrafijos genijus, tuo paveikesnė energija, kurią skleidžia jo raštas.
K.Marčiulynas prisiminė, kai kartą, Sol Cong Kun Sunimui tapant, kilo didžiulė audra. Dangus maišėsi su žeme – vien žaibai ir griaustinis. Vanduo pralaužė užtvanką, o šalia vienuolyno kliokė nuošliauža. Vienuoliai ėmė panikuoti, tačiau mokytojas nesiliovė tapyti. „Tik baigęs paskutinius potėpius, meistras davė vienuoliams nurodymą eiti apžiūrėti audros padarinių. Iš tiesų nieko blogo nebuvo atsitikę, o kaligrafijos pavyko nuostabiai!“ – prisiminė K.Marčiulynas.
Kaligrafija yra senas tradicijas turintis vaizduojamojo meno žanras, Korėjoje priskiriamas Tautos Brangenybėms. Kartais ji dar vadinama bedaikte tapyba arba begarse muzika. Rytuose ji laikoma žmogaus erudicijos ir dvasinio turtingumo veidrodžiu, todėl priskiriama prestižiniams menams.
Daugiau nei žodis ir vaizdas
Tapytoja, kaligrafijos studijos „Tušo keliu“ įkūrėja Dalia Dokšaitė tikina, kad hieroglifais užrašytu tekstu pasakoma kur kas daugiau, negu galima išreikšti žodžiais. Todėl tokia kalba visada turi nebylumo matmenį.
Kaligrafijos meistro įrankiai: teptukas, kieto tušo plytelė, akmuo tušui trinti ir plonas rankų darbo popierius. Iš visų meno rūšių kaligrafija – pati lakoniškiausia. Jos arsenale – tik juodi taškai ir linijos.
D.Dokšaitė pastebi, kad kaligrafijos paprastumas padarė ją prieinamą daugeliui. Vis dėlto tas paprastumas ir prieinamumas labai apgaulingi. „Į šį kelią stoti nesudėtinga, bet labai sunku nueiti juo iki galo. Visa ko pradžia – paprasta linija. Tai ne tik pirmas kaligrafijos meno kalbos žingsnis, bet ir jos paskutinis žodis. Paprasta, lengva, konkreti, maža ir menka ji tampa beribio Absoliuto šaltiniu ir buvimo vieta“, – teigia tapytoja.
Kaligrafijos meną stipriai paveikė budizmas. Čia kaligrafija – meditavimo būdas ir pažinimo kelias.
Kaligrafijos paslaptys perduodamos iš kartos į kartą. Sol Chong Kun Sunimas mokėsi iš savo mokytojo, zen meistro Won Dam Sunimo, kurio darbai Korėjoje vertinami labiausiai. Abu autoriai geriausiose pasaulio galerijose yra geidžiami svečiai.
Kas? Pietų Korėjos meistro Sol Chong Kun Sunimo kaligrafijų parodos atidarymas.
Kur? Kauno įvairių kultūrų centre (Šv.Gertrūdos g. 58).
Kada? Balandžio 10 d. 18 val.
Naujausi komentarai