Puikūs paveikslai, vinilinės plokštelės, ekstravagantiškos manieros ir graži moteris šalia – tai pagrindiniai žinomo dailininko Lino Cicėno „atributai„. Su paveikslais į restoraną „La Boheme“ jis įžengė ne vienas, o vedinas žmona – Rūta Cicėnė čia eksponuoja koliažus.

Savo svečius Linas pasitiko lyg nuo scenos nužengęs senas rokeris. Didžiuliai saulės akiniai, gausybė žiedų, auskarai su kryželiu ir aplinkui riešą apvyniota apyrankė iš rožinio – jo aksesuarų metams bėgant vis gausėja.

Rūta – atvirkščiai, nieko bendra su roku – vilkėjo elegantiška juoda trumpa suknele ir atrodė tarsi nužengusi nuo madų podiumo.

Per parodos atidarymą skambėjo muzika iš vinilinių plokštelių, kolegos dailininkai sakė kalbas ir kėlė taures už poros sėkmę.

„Muzika neatsiejama nuo mano paveikslų. Ji turi girdėtis iš paveikslų, – dėstė Linas. – Didžėjus Benas groja gerą muziką."

Nors L.Cicėnas ir aiškino, kad nekenčia šeimos duetų, tačiau „La Boheme" svečiai gali pamatyti abiejų sutuoktinių darbus. Dviejose salėse eksponuojamos aštuonios L.Cicėno drobės ir keli R.Cicėnės koliažai.

„Ne aš vienas čia sumaniau eksponuoti – visi kartu sumanėme. Tai – prestižas „La Boheme„, arba seniesiems vBočiams“, t. y. BB. Ačiū transcendentiniams senojo Vilniaus skliautams, po kuriais kabo mano drobės. Gyvas esu tik todėl, kad dar egzistuoja transcendentiniai Vilniaus skliautai", – deklaravo menininkas.

Pastaruoju metu savo paveikslų herojams L.Cicėnas įstato ilgą cirko pinokio nosį arba palieka juos be akių. Naujos formos ir sumanymai jį visada „veža„. Puikių paveikslų „Džentelmenas su transcendentinio vyno buteliu“ bei „Uostantys džentelmenai" herojai nuskriausti – neturi akių.

vVienas atsakymas: tai – kubizmo apraiškos. Kitas – čia pilna brolių lietuvių, kurie geria puikų vyną iš Prancūzijos pilių, – dėstė L.Cicėnas. – Iš karto aišku, kad mūsų parodų lankytojai buvo mokomi socialistinio realizmo – tuoj pat pastebi, kur akys, kur nosis."

Uostantys džentelmenai – tai septynios savaitės dienos. Pirmadienis kvepia vienaip, antradienis – kitaip. Paisant kvapų gamos, labiausiai turėtų kvepėti penktadienis. O šeštadienio rytas iš viso turėtų būti nuostabus. Įsigilinus į gėlių, kurias uosto džentelmenai, lotyniškus pavadinimus, akys atsivertų.

„Tai paveikslas ne tik pasigrožėti. Jis turi ir mokslinės vertės, edukacinės savišvietos, – nesikuklino L.Cicėnas. – Tie paveikslai čia kabės porą mėnesių, jeigu aš neišvyksiu į Paryžių. Esu pavargęs nuo kovų. Per 20 metų vis teisiuosi. Laimiu bylas, bet pavargau ne tik nuo kovų, bet ir nuo laimėjimų."