Į M.Žilinsko dailės galeriją iš Klaipėdos atkeliavo IV Lietuvos rašto meno paroda. Surengtoje meistriškumo pamokoje kauniečiai lavino kaligrafijos įgūdžius.

Tarptautinis parodos mastas

Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtoje parodoje, be Lietuvos kaligrafų, dalyvauja autoriai iš Japonijos, Latvijos, Vokietijos ir Izraelio. Ekspozicijų salėje puikuojasi rašto darbai ant pačių autorių pasigaminto popieriaus, fotografijų, molio plokštelių, laikraščio skiaučių.

"Žvelgiant į Lietuvos rašto istoriją iš tūkstantmečio perspektyvos, ryškėja nuolatinės sąsajos su kitų Europos tautų kalba ir raštu. LDK literatūros paminklai kurti mažiausiai aštuoniomis anuo metu vartotomis rašto kalbomis: lietuvių, lenkų, rusėnų, lotynų, graikų, bažnytine slavų, vokiečių ir latvių, – pastebėjo viena parodos organizatorių kaligrafė Lidija Kuklienė. – IV Lietuvos rašto meno paroda orientuojasi į Lietuvos rašto kultūrines sąsajas su Europos šalių mentalitetu, menu, daile tiek istorijos šviesoje, tiek nūdienos aktualijų požiūriu."

Paroda iš Klaipėdos atkeliavo neatsitiktinai – uostamiestis neoficialiai tituluojamos Lietuvos kaligrafijos sostine. Pirma Lietuvos rašto meno paroda taip pat vyko Klaipėdoje. 1992 m. ją surengė vienas kaligrafijos pradininkų atkurtoje Lietuvoje, šviesios atminties dailininkas, VDA Klaipėdos filialo profesorius Algis Kliševičius. IV rašto meno parodą surengę VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros dėstytojai Mindaugas Petrulis ir L.Kuklienė buvo A.Kliševičiaus mokiniai.

Ragino pamiršti rašyti

Atidarius parodą ant stalų išdėliotas popierius, plunksnos, teptukai ir tušas – visi susirinkusieji buvo pakviesti patys išbandyti rašto meną. Pamokos dalyvius M.Petrulis ragino pamiršti viską, ką iki šiol žinojo apie raštą. "Rašykit taip, kaip nemokat. Mūsų tikslas nėra parašyti ar užrašyti žodį, bet jį išreikšti per tam tikrą ritmą, emociją. Kaligrafijoje siekiama rašyti išraiškingai – tuo šis raštas ir skiriasi nuo spaudos", – tikino M.Petrulis. Pirmoji užduotis – parašyti žodžius "siena", "debesis", "oras". "Žodžiui suteikiama forma turi atspindėti sąvokos charakteristiką", – perspėjo kaligrafas. Dvidešimt galvų palinko virš baltų popieriaus lapų. "Kaligrafijoje labai svarbi kompozicija. Netaupykite popieriaus, rašykite po vieną žodį lape", – A4 formato lapą nuo viršaus iki apačios žodžiais bandžiusius išmarginti pamokos dalyvius stabdė L.Kuklienė.

"Nemoku, neišeina", – per petį žvilgčiojusiai močiutei skundėsi dešimtmetė. "Plunksna neklauso", – atsiduso šalia sėdėjusi mergina.

"Dabar prašau užrašyti savo vardą dviem variantais. Vienu atveju jūsų vardas turi reikšti valingą žmogų, kitu – svajotoją", – antrąją užduotį mokiniams padiktavo M.Petrulis.

Geriausias – penkiamečio darbas

"Aš dažnai spaudoje dedu skelbimus – mokau gražaus rašto (kaligrafijos). Bet niekas šiais laikais nenori išmokti gražiai rašyti", – apgailestavo dailiai raides raitydama Henrika Savičanskaitė, prie pensijos prisidurianti rašydama sveikinimus. Jai netiesiogiai prieštaravo kaunietė kaligrafė Giedrė Gučaitė, kuri pastebėjo, kad vis dar yra žmonių, besidominčių kaligrafija: "Mokomi puikių specialistų, jie gali pasiekti gražių rezultatų. Pradinių rezultatų galima pasiekti iš karto, o norint tobulėti, reikia nemažai rašyti." Pasak parodos dalyvės, mokantis kaligrafijos, svarbus visas kompleksas bruožų. "Svarbu ir gražiai parašyti, bet ne mažiau svarbi ir kompozicija, nuotaika, jausmas, idėja. Vien tik gražiai parašytas darbas dar nėra kaligrafiškai įdomus", – pastebėjo buvusi kaligrafijos dėstytoja.

Po užsiėmimo išrinkti geriausi kaligrafijos darbai. Pamokos dalyviai į geriausiuosius siūlė gražiausiai dailyraščiu rašiusius autorius. "O man didžiausią įspūdį paliko šis darbas", – tarė M.Petrulis, visų nuostabai pakėlęs penkiamečio lapą, kuriame neįgudusia ranka buvo pripiešta rašalo dėmes primenančių juodulių ir viena kita sunkiai išraityta raidė.

Kas? IV Lietuvos rašto meno paroda.

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).

Kada? Paroda veiks iki spalio 31 d.