Nacionaline premjera – Giedriaus Kuprevičiaus miuziklu "Veronika" prasidės šiemetis Klaipėdos muzikinio teatro vasaros festivalis. Tačiau kompozitorius nerimauja, kas režisuos jo naujausią kūrinį, kaip jį priims atlikėjai ir publika.

Pirmasis, bet ne paskutinis

Antradienį G.Kuprevičius viešėjo uostamiestyje. Maestro 65-ojo gimtadienio proga Klaipėdos muzikiniame teatre buvo parodytas naujausias jo legendinio miuziklo "Ugnies medžioklė su varovais" pastatymas. Jau trečiasis. Nuo 1976-ųjų vien mūsų šalyje jis statytas tris kartus, išleista jo vinilinė ir kompaktinė plokštelės.

Įdomu, kad pirmuoju lietuvišku miuziklu tituluojama "Ugnies medžioklė su varovais" Latvijoje buvo pastatyta 1975-aisiais – beveik metais anksčiau nei Lietuvoje. O Vilniaus Jaunimo teatro scenoje debiutavęs režisierės Dalios Tamulevičiūtės pastatymas per septynerius spektaklio gyvavimo metus buvo parodytas net 185 kartus ir aplankė 16 Lietuvos miestų bei miestelių, taip pat Maskvą, Sankt Peterburgą, Taliną bei Tartu. Jame vaidino ir dainavo aktoriai Dalia Storyk, Vladas Bagdonas, Saulius Sipaitis. "Ugnies medžioklė su varovais" tapo Vytauto Kernagio ir tuo metu antrajame Konservatorijos kurse fortepijoną studijavusios Gintarės Jautakaitės sceniniu debiutu.

2004-aisiais miuziklas buvo atkurtas antrąsyk Vilniaus "Pergalės" kino teatro erdvėje ir per dvejus metus parodytas 14 kartų. Trečiąsyk "Ugnies medžioklė su varovais" atgimė pernai Vilniaus "Domino" teatre. Prieštaringai vertinamus antrąjį ir trečiąjį pastatymus režisavo Gytis Padegimas, pastarajame naujai ir šiuolaikiškai supynęs du laikotarpius – 1976-ųjų ir šių dienų aktualijas. Dabar pagrindines miuziklo partijas atlieka Ona Kolobovaitė, Indrė Valantinaitė, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Simas Buziliauskas, Vaidas Baumila, Mindaugas Zimkus, Tomas Icikzonas ir Tautrimas Rupulevičius. Jiems pritaria choras "Aidija".

Su legenda nerungtyniaus

G.Kuprevičius minėjo, kad iki šiol "Ugnies medžioklė su varovais" pastatyta jau septyniuose teatruose – Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Moldavijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Mūsų šalyje jau 33 metus šio miuziklo arijos "Kregždutės" ir "Kaip mažas paukštukas" niūniuojamos ir jauno, ir seno. Andriaus Mamontovo ir Atlantos perdainuotos "Kregždutės" 2003-iaisiais išrinktos geriausia metų daina, o jos autoriui G.Kuprevičiui įteiktas "Bravo" apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos popkultūrai.

Pats kompozitorius stebisi tokiu savo kūrinio populiarumu. "Miuziklo žanras – demokratiškiausias, bet niekada nesitikėjau, kad daina apie kregždutes bus tokia populiari. Ji atsidūrė net mobiliojo telefono melodijų pasiūloje, ypač dažnai ją renkasi išeiviai iš Lietuvos. Man smagu – laša pinigėliai už autorines teises, už juos net sandalus nusipirkau", – šypsodamasis kalbėjo G.Kuprevičius.

Jis iš anksto perspėjo, kad naujasis jo miuziklas, kurį jau įteikė Klaipėdos muzikiniam teatrui, nebus toks populiarus kaip "Ugnies medžioklė su varovais". "Dar vieno tokio pat ir nereikia", – mano G.Kuprevičius.

Jis patikino, kad gražių melodijų bus ir "Veronikoje", bet šįsyk norėjęs, "kad muzikinė kalba būtų šiek tiek toliau nuo primityvaus miuziklo". Jį atliekant kompozitorius siūlo scenoje atsisakyti bet kokių mikrofonų. Maestro įsitikinimu, gyva muzika ir skambėti turi gyvai.

"Labai vertinu Klaipėdą ir jos publiką", – sakė G.Kuprevičius, pernai priėmęs Muzikinio teatro pasiūlymą sukurti miuziklą pagal Antano Vienuolio apsakymą "Paskenduolė", kuriam šiemet sukanka 100 metų. Naujam miuziklui libretą parašė aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė.

Teatre su orkestru muzikinę medžiagą pradėjo studijuoti dirigentas Vytautas Lukočius, su choru dirba Vladimiras Konstantinovas. Ir "Veronikos" pagrindinių vaidmenų atlikėjai jau ruošia savo partijas – jas dainuos Klaipėdos muzikinio teatro solistai Rasa Ulteravičiūtė, Mindaugas Rojus, Artūras Kozlovskis, Dalia Kužmarskytė, Šarūnas Juškevičius, Vytautas Bytautas ir kiti. Į talką jiems ketinama pasikviesti kylančias Lietuvos scenos žvaigždes Vaidą Genytę, Agnę Sabulytę ir kitas. Beveik visi artistai šiame spektaklyje turės dublerius, nes jį ketinama rodyti dažnai ir daug kur, ne tik Lietuvoje.

Derėsis dėl honorarų

A.Žigaitytės-Nekrošienės teigimu, naujo kūrinio atsiradimas Klaipėdos muzikiniam teatrui labai svarbus dėl kelių priežasčių: tai lietuviška nacionalinė premjera, dedikuota Lietuvos 1000-mečiui; ji pastiprins teatro repertuarą, kuriame miuziklo žanro kūrinių trūksta. Be to, tikimasi, kad naująjį miuziklą publika pamėgs, ir "Veronikos" pastatymas pratęs komercinę teatro veiklos kryptį – vien rugpjūtį jį planuojama parodyti bent penkis kartus.

Tačiau dar iki šiol neaišku, ar spektaklį, kaip buvo tartasi, režisuos Jonas Vaitkus, ar dažnas jo bendražygis dailininkas Jonas Arčikauskas kurs "Veronikos" scenovaizdį. Kaip sakė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, "su jais abiem kol kas vyksta pokalbiai apie meną, bet ne apie pinigus".

Vadovė baiminasi, kad teatras neišgalės nei režisieriui, nei dailininkui sumokėti tiek, kiek jų darbas vertas. Anot jos, Kultūros ministerija tam neskyrė lėšų, vis dėlto sumokėjo kompozitoriui ir libretistei. "Dėl statytojų komandos nebūtų jokių problemų, jei Kultūros ministerija skirtų bent kiek pinigų ir miuziklo statytojų honorarams, – įsitikinusi A.Žigaitytė-Nekrošienė. – Jei dėl jų su J.Vaitkumi ir J.Arčikausku nesusitarsime, komanda pasikeis. Jei susitarsime, gegužės pradžioje jau prasidės sceninės repeticijos."

G.Kuprevičius prisipažino, kad dabar susirūpinęs tik dėl dviejų dalykų: "Jaudinuosi, kaip teatras priims mano muzikinį sprendimą, – juk ir vėl blaškausi tarp dviejų stilių – klasikinės ir populiariosios muzikos. Ir nerimauju, kas vis dėlto mano kūrinį režisuos. Labai norėčiau, kad tai būtų J.Vaitkus. Žinau jo dabartinę nuostatą, kuriai pritariu, – kuo toliau nuo populistinio patologinio teatro. Juolab kad ir šis miuziklas sumanytas kaip replika dabarčiai".

Kompozitoriaus teigimu, emigracija, sąžinė, skaistumas, prietarai – visos "Veronikos" temos aktualios. Kurdamas muziką jis radęs ne vieno veikėjo prototipą šių dienų Lietuvos gyvenime. Labai svarbu buvę miuzikliškai išspręsti kūrinio finalo problemą. G.Kuprevičius intrigavo, kad jis publikai bus netikėtas, ir miuzikle bus ką veikti ausylesniam klausytojui – jis ras pažįstamų leitmotyvų, paradoksalių asociacijų.

G.Kuprevičiaus "Veronikos" premjera rampų šviesą turėtų išvysti rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos muzikinio teatro vasaros festivalyje. Tai bus jau antrojo šio kompozitoriaus kūrinio premjera uostamiestyje. Prieš 15 metų Klaipėdos muzikiniame teatre pastatyta pirmoji stambi G.Kuprevičiaus opera "Prūsai" su Virgilijumi Noreika Herkaus Manto vaidmenyje. Netolimoje ateityje teatras ketina atnaujinti šį spektaklį.