Baltijos šalių keramikai pavasarį pasitinka Kaune. Keramikos muziejaus salėse – pavasariška ir ne visai penkių šalių menininkus subūrusios parodos "Pavasaris 2009" ekspozicija.

Tai trečiasis Kaune organizuojamas keramikų "Pavasaris", šiemet išaugęs į tarptautinį lygį. Šalia lietuvių autorių eksponuojama Latvijos, Estijos, Rusijos (Sankt Peterburgo), Švedijos keramikų kūryba. Anot parodos organizatorių, ši paroda – tarsi keramikos metraštis, parodantis, kaip kuria žinomi autoriai ir kaip bręsta jaunųjų menininkų darbai. "Pavasariu" siekiama sujudinti keramikų kūrybines mintis, paskatinti kurti ne tik komercinius kūrinius, bet naujomis ir senomis priemonėmis įgyvendinti naujas idėjas.

"Kai rengėmės parodai ir teko visus darbus sunešti į šias sales, pajutau tokią šilumą, pulsuojančią iš daugelio darbų. Atrodė, kad net tų autorių širdies plakimą jaučiu, – prisipažino parodos organizatorė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikų sekcijos pirmininkė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins. – Aš tiesiog įsimylėjau tuos darbus – net nesinorėjo jų padėti."

Idėja rengti parodą, kurioje į dienos šviesą išeitų ir vyresniosios kartos keramikai, ir jaunimas, kilo jos vyrui Juriui Berginui. Parodoje išsamiausiai pristatoma lietuvių ir latvių keramika. "Ekspozicijoje išryškėja, kas yra kas. Daug kas gali girtis, kad aš geriausias arba originaliausias, bet kai sustatai darbus, pamatai bendrą visumą, gali ir kitaip pasirodyti", – tikino Ž.Bardzilauskaitė-Bergins.

Parodos ekspozicijoje, anot organizatorių, puikiai išryškėja ir nacionaliniai keramikos bruožai.

Latvių ir lietuvių mokyklų atstovų kūryboje pastebimi baltiški bruožai. "Jų darbuose juntamas nuoširdumas, jaukumas, šiluma. O estų darbai – žymiai šaltesni, rezervuoti", – pastebėjo parodos organizatorė.

"Lietuvių ir latvių keramika skulptūriška, einanti realistine linkme. O, pavyzdžiui, skandinavai, nėra skulptūriški. Jie koncentruojasi į formos dalykus", – žmonai antrino parodos idėjos autorius Juris Berginas.

Parodoje pastebimi ir kartų skirtumai. "Vyresnės kartos menininkų minties išsakymai nėra atviri – reikia labiau pakapstyti, kad suprastum, ką menininkas turėjo galvoje. Jaunieji menininkai kalba atviriau, tvirčiau, drąsiau. Jie naudoja sustiprintas išraiškos formas", – pastebėjo keramikė.

Tarptautinė keramikos paroda Kaune gimė neatsitiktinai. Šis miestas 1930 m. tapo profesionaliosios lietuvių keramikos lopšiu, čia veikia ir vienintelis trijose Baltijos valstybėse Keramikos muziejus.

Prieš dvejus metus Kauno keramikų surengtas pirmasis "Pavasaris", pristatęs lietuvių menininkų kūrybą, siekė atgaivinti specializuotų, tam tikro cecho kūrybines naujoves atskleidžiančių parodų tradicijas.

"Matėme, kad keramikų gildijos ir Kaune, ir Vilniuje gausios, tačiau pasyvios, nesijautė menininkų bendrumo. Vilniuje iš viso keramika kaip atskira dailės rūšis ėmė nykti – pradėta jos net neišskirti iš kitų taikomosios dailės sričių", – pasakojo J.Berginas. Keliolika metų Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis latvių keramikas prisipažino, kad jį suformavo Rygos keramikos mokykla: "Aš ant šios mokyklos pagrindų uždėjau 1960 m. poparto stilistiką ir sukūriau savitą stilių." Prieš keletą metų tokiu stiliumi sukurtas jo kavinukas Italijos Firenzė mieste vykusioje tarptautinėje parodoje iš 2,5 tūkst. konkursinei parodai pateiktų darbų užėmė antrąją vietą. "Italijos muziejuose liko keturi mano kavinukai", – juokiasi latvis.

Organizuojant parodą, ieškota keramikus vienijančio veiksnio. "Norėjome surengti nekonkursinę parodą, kurioje galėtų prisistatyti ir vyresnės kartos, ir jauni menininkai. Mes gerbiame Dailininkų sąjungos narius, pasitikime jais, todėl jų kūrybai nebuvo taikoma atranka. Tik sąjungai nepriklausančio jaunimo pateiktus darbus atrinkome", – pasakojo keramikė. Paroda tikimasi į gerokai senstelėjusią keramikų sekciją pritraukti jaunimo.

J.Berginas apgailestavo, kad jauni menininkai nežino istorijos, nesidomi, kas jau buvo sukurta. Pavyzdžiui, redukcijos techniką, kai dėl deguonies trūkumo ant krosnyje degamo darbo atsiranda įvairūs raštai, naudojo dar lietuvių profesionaliosios keramikos pradininkai XX a. pradžioje.

"Sovietmečiu į redukciją žiūrėta kaip į buržuazijos pramaną – šis metodas netaikytas, primirštas. Jaunimas, nežinodamas istorijos, dairosi į Rytus – naudoja panašią japonų raku techniką, o savo istorinį metodą pamiršta", – stebėjosi nūdienos tendencijomis latvis. Redukcijos technikai skyrusi ne vieną keramikos simpoziumą, menininkų pora prisidėjo prie šios technikos atgaivinimo.

"Tai solidi, didelės apimties ekspozicija, atspindinti šiuolaikinės keramikos vaizdą, išreiškianti nūdienos keramikos meno esmines tendencijas bei prioritetus Lietuvoje bei Baltijos šalyse, skatinanti dar intensyvesnę pastarosios dailės srities plėtotę", – apžvelgusi parodą sakė menotyrininkė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.

Baltijos šalių keramikos paroda "Pavasaris 2009" Keramikos muziejuje (Rotušės a. 15) veiks iki gegužės 4 d.