„Mielosios publikos dėmesiui pristatome „Abrozdėlių“ ketvirtąjį sezoną, – per parodos atidarymą galerijoje „Kauno langas“ į susirinkusiuosius kreipėsi dailininkas Gvidas Latakas, – Kauno ir Telšių bei Telšių–Kauno dailininkų jungtinę parodą“ – pridūrė „Abrozdėlių“ sumanytojas.

Bendravimas ir taurieji amatai

Parodą, rengiamą dėl bendravimo. „Dėlei bendravimo, reikėtų sakyti, – patikslino G.Latakas, – visi parodos dalyviai turi reikalą arba yra turėję reikalą su tauriaisiais amatais, ne tik su aukštuoju menu, grynųjų idėjų Arkadija.“

Pasak parodos idėjos autoriaus, žmogus, išmanąs amatą, neleis sau patėkšti vitrinon neišbaigto daikto, kokios nors ant gatvės rastos šuns skūros, ir konceptualiai pateiktos, kaip yra mokęs tėtušis Marcelis Duchamp'as. „Šiton parodon, sakiau, kviesime tik užkietėjusius ir užkietėjusias davatkas, – šypsosi dailininkas ir poetas, – kam dar ne svetima senoji krikščioniškoji dailė arba dar senesnė – pagoniškoji.“

Šįumečių „Abrozdėlių“ autoriai – Mindaugas Šimkevičius (Telšiai), Remigija Vaitkutė (Telšiai), G.Latakas (Telšiai–Kaunas), Julija Pociūtė (Telšiai–Kaunas), Darius Rakauskas (Kaunas), Tadas Vosylius (Kaunas), Viktoras Žilinskas (Kaunas).

Užmojis skaidrėti

Abrozdėliai – mažo formato paveikslėliai – anksčiau buvo naudojami kaip įdėklai į maldaknyges. Juos platino kunigai, dovanodami kalėdojami, vaikams – Pirmosios Komunijos ir kitomis progomis. Kunigai, klebonai užsakydavo ar įsigydavo paveikslėlių savo parapijos, bažnyčios globėjo tema (pvz., šv. Kazimiero, šv. Antano ir kt).

(Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turi bibliografo Vytauto Steponaičio (1893–1957) tokių paveikslėlių rinkinį.

Buvo leidžiami ir proginiai atvirukai – pavyzdžiui, statomos naujos bažnyčios išspausdintas projektas ar jau pastatytosios vaizdas buvo kaip labdaros, pašalpos ženklas jį įsigijusiesiems. Žinomi Šiluvos paveikslėliai ir atvirukai platinti per atlaidus.

„Taip, ir mes pirmąją „Abrozdėlių“ parodą prieš ketverius metus rengėme su krikščioniškąja intencija, – patikina G.Latakas, – tik, va, šįmet joje yra ir pagoniškųjų elementų.“ Galima juk žiūrėti kiek plačiau, ypač mene? „Taip, – trumpam susimąsto dailininkas. – Bet gal reikės ateityje grynintis, nuo to kuo pradėjome, ir eiti ne platumo, o koncentruotumo, skaidrumo link.“

Koncepcija – paprastumas

Taigi „Abrozdėliai“ – tai savotiškas tiltas tarp Kauno ir Telšių, kurie jau nuo seno garsėjo aukštesniąja dailės mokykla, anuomet vadinamu technikumu, o dabar ten – jau Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas.

Jau kurį laiką Kaune gyvenantis dailininkas G.Latakas – „nuo Telšių“, ten krimto dailės mokslus, bet vėliau – jau Kauno fakultete, šiame mieste ir liko, tačiau gimtųjų Telšių ir savo bendraminčių nepamiršo – ieškantis, ne kuo žemaičiai skiriasi, o kas žmogų vieną su kitu jungia. Taip iš neišsibarstymo idėjos gimė „Abrozdėliai“ – profesionalių, gerai amatą įvaldžiusių menininkų paroda, kurios pagrindinė koncepcija – paprastumas, nemandrumas, kaip pasakytų dailininkas ir poetas G.Latakas, mažame kūrinėlyje atskleidžiant ir medžiagos įvaldymą, ir skaidrų sakralumo spindulėlį.

Išties labai skirtingų menininkų ir darbai įvairūs: nuo ženklais, runomis pažymėtų akmenėlių (M.Šimkevičius), kūrinių su gamtoje randama natūralia medžiaga kūrybai (V.Žilinskas) iki iš metalo lieto Kristaus vainiko (R.Vaitkutė), kompozicijos iš stiklo (J.Pociūtė), ispanų dailininko Francisco Goyos ofortus primenančių piešinių (D.Rakauskas), emale dekoruotų knygelių su šventaisiais arba pradėtu rašyti eilėraščiu (G.Latakas).

„Kalaviją guldytum/ į šalavijų lovą/tarpe savęs ir moters/kilusios iš lelijų/trijų dyvinų šeimų/nuo Samogitijos žemės/o šita – kaip žinia –/šliejosi su Sarmatija/kaip kalavijas glaudžias/su odos makštim/kaip aukso žodžiams pritinka/sidabro aptaisas" – regis, labai pritinka prie „Abrozdėlių“ ir G.Latako „abrozdėliškas“ eilėraštis.

Kas: paroda „Abrozdėliai“.

Kur: Galerijoje „Kauno langas“

Kada: Iki liepos 1 d.