Kone 3 000 metų gyvuojantis vos kelių kvadratinių kilometrų ploto Italijos miestelis turistus traukia krištolinio žydrumo jūros paplūdimiais. Sunku nesižavėti ir tuo, kad senamiestį ant aukšto skardžio nuo jūros bangų teskiria vos pusšimtis metrų.

Pėsčiomis iki viešbučio

Tiesa, kad Italijoje viešbučius reikia rinktis itin apdairiai ir būti pasirengusiems netikėtumams, ir vėl pasitvirtino. Vadinamieji antikiniai itališki viešbutėliai interneto svetainėse dažnai pristatomi pamirštant paminėti reikšmingas detales. Na, kad ir tai, jog prie jų privažiuoti... neįmanoma.

Atvykus į Tropėją nepadėjo nei automobilio navigacinė sistema, nei žemėlapis, nes kelio ženklai bylojo ką kita – visur įvažiuoti draudžiama.

Sukant ratus aplink pagaliau trūko kantrybė ir, palikus automobilį tolėliau, teko kiūtinti iki artimiausio viešbučio pėsčiomis. Pasitikęs administracijos atstovas šypsodamasis pasiūlė paslaugą – per senamiestį palydėti iki savo viešbučio, o lagaminus atvežti tarnybiniu automobiliu, kuris, beje, su daiktais atvyko beveik po valandos.

Ieškojimo ir apsigyvenimo procedūra truko kone dvi valandas, nors pats miestelis teužima 3,6 kv. km plotą.

Paplūdimiai – smėlėti

Tropėja – vienas iš seniausių miestelių Kalabrijos vakarinėje Vibo Valentijos provincijoje, Pietų Italijoje, itin gausiai lankoma turistų vieta. Tirėnų jūros pakrantėje įsikūręs kurortas garsus nuo Senovės romėnų imperijos laikų, pirmąkart paminėtas V amžiuje pr. m. e., o viduramžiais buvęs svarbus prekybos uostas.

Įspūdingas senamiestis, siauros jaukios gatvelės, vedančios tiesiai ant jūros skardžio, – visa tai sukuria nepakartojamai žavią itališką atmosferą.

Pagrindinis simbolis, tapęs Tropėjos vizitine kortele, – Santa Maria dell‘Isola bažnyčia, benediktinų vienuolių pastatyta pakrantėje ant kalvos. XII a. normandiško stiliaus architektūros šedevras prieš šimtmetį buvo nuniokotas žemės drebėjimo, tačiau ir vėl atstatytas.

Smėlėti Tirėnų jūros paplūdimiai skiriasi nuo akmeningų prie Jonijos jūros. Dėl išskirtinės gamtos grožio ne vienas jų patenka tarp gražiausiųjų Europoje: vienoje pusėje tyvuliuoja krištolinio skaidrumo jūra, kitoje gobia skardžiai.

Populiariausias paplūdimys Tropėjoje – Rotonda, esantis prie pat senamiesčio, įsikūrusio ant 60 m aukščio skardžio: čia mėgstama palydėti jūron besileidžiančią saulę.

Karaliauja paprikos ir svogūnai

Įprasta, kad prie jūrų plytinčiose vietovėse tipiniai patiekalai – žuvų, tačiau ne Kalabrijoje, nors ir skalaujamoje dviejų – Tirėnų ir Jonijos – jūrų. Sakoma, kad net kažkada čia viešpatavę graikai, įkūrę savo kolonijas, nors ir buvo žvejų tauta, mėsą mėgdavę valgyti daugiau nei žuvis.

Senamiesčio restoranėliai, vakarop stalelius išnešantys tiesiog ant grindinio siaurose gatvelėse po atviru dangumi, kviečia paragauti įvairių kiaulienos, avienos, jautienos patiekalų. Tiesiog būtina paskanauti kepsnių keturių sūrių padaže – italai juos gamina nepakartojamo skonio.

Mėgstantys tiramisu Pietų Italijoje dažniausiai lieka nieko nepešę. Itin karštomis vasaromis meniu jo rasti sunku – tai populiaru šiaurėje, tačiau Tropėjoje galima pasmaližiauti kitu išskirtiniu skanėstu – tartufo: kelių rūšių ledų desertu su šokoladu.

Na, o svarbiausia, ko reikia nepamiršti čia apsilankius, – ypatingųjų aitriųjų paprikų ir saldžiųjų raudonųjų Tropėjos svogūnų cipolla di Tropea, įtrauktų net į Saugomų kilmės vietos ir geografinių nuorodų registrą.

Šie svogūnai skoniu tikrai skiriasi nuo mums įprastų – neaštrūs ir labai skanūs. Be jų, salotos ir mėsos patiekalai gausiai gardinami tradiciniais džiovintais čiobreliais, kurių galima įsigyti net suvenyrų parduotuvėse.

Būkite budrūs: esate sekami!

Italijoje parduotuvėse neatsipalaiduokite ir neskubėkite išlėkti su pirkiniais, nepasiėmę pirkimo kvito. Finansų policijos automobiliai, lėtai važinėjantys turistų pilnomis gatvelėmis, nors ir atrodo nepastebimi, bet dirba savo darbą: policininkai tikrina, ar pardavėjas duoda kvitą pirkėjui. Taip stengiamasi kovoti su šešėliniu verslu.

Įdomiausia, kad nepateikus pirkinio kvito baudžiami abu: ir pardavėjas, ir pirkėjas, todėl neretai pardavėjas tiesiog brukte įbruka pirkinio kvitą perkančiajam į ranką.

Atrodo, Tropėjoje rūpinamasi ne tik ekonomine tvarka, bet ir finansiniu saugumu. Štai mažame centriniame banke, įėjus pro dvigubas stiklines lauko duris, šios užsidaro, nuskenuojama, ar neįsinešate ginklo, ir tik tuomet atsiveria antrosios durys, leisdamos įeiti vidun. Visa tai nebūtų keista didmiestyje, bet miestelyje, turinčiame mažiau nei 7 tūkst. gyventojų, atrodo labai neįprastai.

„Krikštatėvio“ aktoriaus gimtinė

Mažytė Tropėja turi savo žvaigždžių. Iš čia kilęs futbolininkas ir aktorius Rafas Vallone, vaidinęs garsiajame filme „Krikštatėvis 3“. Beje, apie mafiją. Ne mažiau nei Sicilijos Cosa Nostra, Kalabrijoje garsi Ndrangheta organizuota grupuotė. Pasaulio laikraščiai mirga informacija apie jos juodus darbus, nors prieš gerą pusmetį ir buvo sulaikytas bosas.

Vietinių paklausus apie mafiją, dauguma atsako arba juokais, arba stengiasi pasukti pokalbį kita linkme. Vis dėlto vėliau prasitariama, kad, be visa ko, kasdieniame gyvenime ji bando kontroliuoti vandens tiekimą ir šiukšlių vežimo verslą. Tai iš tiesų aktualu, juolab kai visą vasarą regioną vargina kone 40 laipsnių kaitra.

Kur galima pasislėpti nuo kepinančios Kalabrijos saulės? Silos kalnuose! Šiame nacionaliniame parke italai ne tik mėgsta slidinėti žiemą, bet ir iškylauja visus metus. Nuo Tropėjos iki jų – tik viena valanda važiuoti automobiliu.

Vasarą pakilus į daugiau nei 1 500 m aukštį, temperatūra sumažėja beveik 15 laipsnių, ir akimirką pasijunti tarsi Lietuvoje: kūną apgaubia maloni gaiva, o prieš akis atsiveria mūsų miškus primenantys vaizdai.