Užsukusieji į Kauno tautinės kultūros centrą (KTKC) patenka į koncentruotą baltų – mūsų protėvių kultūros ženklų pasaulį, kurį sukūrė grafikos, tapybos, juvelyriškos, tautodailės darbuose ir jauni, ir subrendę kūrėjai.

Grafika ir piešimas

Baltiškąsias šaknis išsaugojusios JAV gyvenančios dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės spalvotos grafikos ciklas „Metų laikai“ atspindi Lietuvos kaimo žmonių darbus besisukančiame metų laike. Anot KTKC metodininkės Eglės Vindašienės, per lietuvio būtį ir buitį perteikti paprastų žmonių darbai metų eigoje – tai santūrių spalvų baltiškojo laiko ženklai, nutvieksti ilgesio ir meilės gimtinei šviesa.

Anot Kauno Veršvų vidurinės mokyklos dailės mokytojos Lanedos Jatulevičienės, kiekvienos tautos gyvenime yra nesenstančių vertybių. Viena jų – liaudies menas. Šioje mokykloje puoselėjamos įvairios liaudies meno rūšys, tačiau neseniai Kaune vykusio festivalio „Baltų ženklai“ parodai Tautinės kultūros centre pedagogė atrinko ne vienus metus kauptus moksleivių piešinius, kuriuose tradicinė lietuvių ornamentika itin ryški nupieštuose kryžiuose ir skryniose. Šiuose darbuose plačiai panaudotos mokykloje įgytos žinios apie dangaus ir žemės, gyvybės medžio simbolius.

Populiariausi papuošalai

Į klausimą, kas būdinga baltų menui, etnologas prof. Libertas Klimka nedvejodamas atsako – polinkis į simbolizmą. Baltiškasis savitumas jau pastebimas paskutinės akmens amžiaus pakopos – neolito laikotarpio keramikos, gintaro ir kaulo dirbiniuose, tačiau labiausiai jis suklestėjo senajame geležies amžiuje. Tuomet buvo atsisakyta realistinio gyvūnų ir augalų vaizdavimo – vaizdiniai tampa geometriniai, simboliniai. Anot L.Klimkos, tai priartina baltiškąjį meną prie moderniojo. Įdomu, kad šis baltų kultūros bruožas per tūkstantmečius pasiekė ir mūsų dienas.

Santūrios, siekiančios harmonijos baltų kultūros aidai gana garsūs Kauno taikomosios dailės mokyklos moksleivių sukurtuose žalvario papuošaluose, kuriuose ryški simetrija. Baltų papuošalai, kaip žinome, turėjo ir praktinę paskirtį – prilaikydavo skraistę, viršutinio drabužio rankogalius, apykaklę. Todėl mūsų protėviai savo mirusiuosius laidodavo su minėtais papuošalais. Vienas populiariausių įkapių radinių – žiedas su žalčio, apsivijusio pirštą kelis kartus, įvaizdžiu ir smeigtukas su dviem sraigėmis papuošta galvute. Pastarąjį papuošalą baltai nešiojo ilgiausiai.

Ar atpažįstame save?

Dailininkas Mindaugas Pridotkas originaliai prisilietė prie baltiškųjų šaknų – grafiškai pateikė baltų ženklais nusagstytas plikų medžių ir jų šaknų fotografijas. Naudodamas savo darbuose senuosius baltų ženklus, dailininkas ne tik juos parodo, bet ir mėgina juos prakalbinti per vaizdą.

Dvasinis mūsų protėvių palikimas jaučiamas, matomas ir net girdimas (per muzikos garsus) kasdieniame gyvenime, nes, pasak moderniosios sociobiologijos teorijos, kultūriniai archetipai paveldimi ir genetiškai – perduodami iš kartos į kartą.

Geriausiai šį paveldimumą iliustruoja daugybės baltiškųjų ženklų ir simbolių įprasminimas mūsų kasdienybėje, pasaulėtoje. Juose atpažindami save, savo istoriją, turime ir galime ja džiaugtis bei didžiuotis.

Kas: Baltų kultūros ženklai grafikos, tapybos, juvelyrikos, tautodailės darbuose.

Kur: Kauno tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18).

Kada: darbo dienomis iki spalio 30 d.