Argentinietiški šokiai įžiebia ir meilės, ir konfliktų kibirkštis

Mikos Frankaitės spintoje – dešimtys vakarinių suknelių, nors ji retai lankosi aukštuomenės vakarėliuose. Ilgą suknią moteris apsirengia kiekvieno penktadienio vakarą. Savaitgaliais ji sukasi ant parketo.

„Šiandien dėvėsiu vienspalvę suknelę. Vakaro tema – kvepalai“, – vilnietė rodė veliūrinį drabužį.
Naujus marškinius apsirengs ir jos vyras rinkodaros specialistas Vytenis Graželis. Pora nekantrauja, kada pasiners į aistringus tango sukinius.

Pavydo scenos

Mika ir Vytenis tango šoka jau dešimt metų, nors savęs nelaiko patyrusiais šokėjais. Koks buvo pirmas kartas? „Vyras pažadėjo pažiūrėti, kaip šokamas tango, bet pats suktis ant parketo neketino. Patiko, užsikabinome, turbūt visam gyvenimui“, – šyptelėjo jauna moteris. Pašnekovė neabejoja – tai ne tik šokis, bet ir bendravimo būdas. „Tango – ne standartinių ir dirbtinių judesių kratinys. Šokį reikia išgyventi, būtina nusiteikti“, – kalbėjo Mika.
Vyro ir moters santykiai tango aikštelėje įgauna naujų spalvų. Ar būtina mylėti žmogų, su kuriuo šoki tango? „Ne, bet partneris turi patikti, – įsitikinusi moteris. – Vieni šokėjai antrosioms pusėms leidžia atsipalaiduoti, kiti stebi ir nenuleidžia akių.“
„Jei partneris netveria kailyje, visada noriu tokių porų paklausti: jei jūs taip nepasitikite vienas kitu šokių aikštelėje, tai kas dedasi namie?“ – ne vieną pavydo sceną matė tango šokėja.

Figūra nesvarbi

Per dešimt metų Mika išmoko neįtikimų dalykų: jausti partnerį, tačiau neištirpti jo glėbyje, paklusti, bet neprarasti individualumo.
„Niekas pasaulyje negali pasakyti, kad šoki blogai. Vienintelis kriterijus – malonumas, kurį jauti“, – kritikos strėles atremia šokėja.
Į tango vakarėlius susirenka įvairių moterų: žemų, aukštų, liesų, apkūnių, jaunų ir brandaus amžiaus. Tačiau visas sieja vienas dalykas, jos – išskirtinės. „Gražiems žmonėms gyvenime nereikia didelių pastangų. Tango aikštelėje ši taisyklė negalioja. Dažnai jaunuoliai atsilieka nuo vyresnių žmonių. Jei esi jaunas, dar nebūtinai lankstus, judrus ir aistringas“, – tuo ne kartą įsitikino V.Graželis.

Svajoja apie Argentiną

M.Frankaitė vakarus leidžia prie ispanų kalbos vadovėlių. Ispaniškai nori skaityti apie mėgstamiausią šokį. „Yra daug įdomios literatūros. Tačiau vien ispanų kalbos neužtenka. Tenka mokytis ir praėjusio šimtmečio argo“, – aiškino ji.
Pramokusi ispanų kalbos M.Frankaitė išsikėlė naują tikslą – aplankyti tango gimtinę Argentiną. „Tango šokėjui aplankyti Argentiną – lyg musulmonui Meką“, – palygino moteris.
O kol kas Pietų Amerikos atmosferą kurs savo namuose. Jau įsigijo antikvarinį gramofoną, kuris padeda pajusti tikrąją praėjusio šimtmečio dvasią. „Draugai klausia, ar jis veikia, ar groja“, – M.Frankaitė prisiminė bičiulių reakciją. Ji iki šiol nenusprendė, kokią tango dainą mėgsta labiausiai. „Neprisirišu prie vienos melodijos. Visame pasaulyje labiausiai vertinamos ne kelios dainos, o orkestro atliekama tango muzika“, – aiškino šokėja.
Tačiau vilniečių nekamuoja priklausomybė šokiams: kai bloga nuotaika, pora lieka namie. Tačiau užsinorėję pajusti tango aistrą, klubą suranda ir užsienyje. „Susirandame vietos tango bendruomenę ir skubame į milongos vakarėlį. Mūsų draugai eina į barus, o mes – šokti. Į viešbutį grįžtame paskutiniai“, – tango suvienija net Europos sostinių gyventojus.