Kaunietis neurochirurgas Vytautas Paškauskas nesiliauja stebinęs laivus ir jūrą mylinčius žmones profesionaliai savo rankomis sumeistrautomis garsių pasaulyje laivų mažomis kopijomis.

F.Drake'o pėdsakais

Kai į Anglijos karalienės Elžbietos I galeoną – patrankomis ginkluotą daugiadenis burlaivį pati valdovė įlipo pagerbti garsųjį kapitoną Frencį Drake'ą – pirmąjį anglą, 1577–1588 m. laivu apkeliavusį pasaulį ir pakeliui apiplėšusį pagrindinės Anglijos konkurentės Ispanijos kolonijas, bebaimis jūrininkas iš netikėtumo kilstelėjo ranką, tarsi prisidengdamas akis nuo jį apakinusios šviesos. Šis jo judesys įėjo į istoriją – iki šių dienų panašiai atiduoda pagarbą viso pasaulio kariškiai.

Šiandien daugelio pasaulio šalių laivų įgulos tikrai atiduotų pagarbą ir V.Paškauskui, jei pamatytų jo rankomis sukurtus stebuklus – garsiausių pasaulio laivų mažas kopijas, kurių korpusuose netrūksta nė vieno varžtelio, vinutės, tiltelio, valties, burės, virvės takelaže ar kitos smulkmenos.

Rankų darbo entuziastas

V.Paškausko rankų darbo stebuklus užsieniečiai gali pamatyti tik internete, nes laivų statytojas neturi nei tinkamo transporto savo kūriniams gabenti, nei tiek atliekamų lėšų, kad galėtų nuvykti su jais į tarptautines rankų darbo laivų parodas-konkursus, nors kvietimų sulaukia iš viso pasaulio.

Neurochirugui nereikia konkursų, diplomų, medalių – pats žino, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje yra tik keli žmonės, kurie apie laivus išmano tiek, kiek jis.

„Dabar žmonės tingi savo rankomis statyti laivus – perka detalių rinkinius ir dėlioja iš jų laivus. Aš beveik visas detales gaminu pats, nors, pavyzdžiui, nedrožiu jūrininkų figūrėlių, neliedinu mažų patrakėlių – tokių ir panašių dalykų galima nusipirkti žaislų parduotuvėje, užsisakyti pas juvelyrą ar tiesiog įsigyti iš užsienio gamintojų, pasiieškojus internete. Visa kita – pradedant mediniu laivo korpusu ir baigiant kaminais, reikia pagaminti savo rankomis“, – kalba V.Paškauskas.

Pastatė laivą „Titanic“

Vytautas pats išgęžė garsiajam laivui „Titanic“ 600 angučių iliuminatoriams, sudėjo į juos stiklus ir iš laivo vidaus prie kiekvieno iliuminatoriaus pritaisė po vieną mažulytį šviesos diodą, kad atrodytų, jog laive dega šviesa.

Šio laivo statytojas paaiškino, kad kiekvieną iliuminatoriaus stiklą reikėjo įdėti taip tiksliai, kad pro jį į vidų nepatektų vanduo – juk visi šio unikalaus meistro laivai – o jų jau pastatyta pusšimtis – plaukia. Net ir jūroje. Mat yra valdomi nuotoliniu būdu.

Pravertė kruopštumas

Anot V.Paškausko, meilė medžiui atėjo iš vaikystės, kai mama, išeidama su reikalais, palikdavo jį vieną su medžio gabaliukais, plaktuku ir vinutėmis. Dar po kelerių metų ikimokyklinukas Vytukas pradėjo savo rankomis gaminti laivų, stovėjusių Kauno žiemos uoste, mažas kopijas.

„Laivus gamindavau pagal vyresnio brolio parsineštus iš uosto piešinius. Šis nepaprasto kruopštumo reikalaujantis užsiėmimas man taip patiko, kad mokykloje savo rankomis pagaminau eskadrinį minininką – greitą karinį laivą. Beje, jį išsaugojau iki dabar, žiūrėdamas į jį neturiu savo darbui jokių priekaištų“, – kalbėjo iškiliausias laivų modelių statytojas Lietuvoje.

Matyt, kruopštumo reikalaujantis laisvalaikio užsiėmimas pastūmėjo V.Paškauską pasirinkti ir gydytojo neurochirurgo specialybę.

Jokia paslaptis, kad sovietmečiu gydytojai neurochirurgai patys gamindavosi per operacijas reikalingus, pavyzdžiui, elektrodus, kurie buvo naudojami epilepsijai gydyti chirurginiu būdu. O gaminant tokius elektrodus reikėjo nepaprasto kruopštumo. Kaip ir statant laivus.

Modelių nepardavinėja

„Viską darau labai tiksliai. Jei tektų dalyvauti tarptautinėje savo rankomis pastataytų laivų parodoje-konkurse, tai komisija patikrintų visą laivą milimetras po milimetro, ieškodama netikslumų“, – aiškino laivų statytojas, kurio rankų darbo stebuklus norėtų įsigyti ne vienas Lietuvos ar užsienio kolekcininkas, tačiau Vytautas savo laivų nepardavinėja nė už jokius pinigus.

„Esu padovanojęs vienam norvegui labai brangų savo kūrinį – Rusijos karinį laivą “Tsesarevich„. Tai Rusijos caro Nikolajaus II užsakymu 1901 m. Prancūzijoje pastatytas karo laivas, skirtas Rusijos sosto įpėdiniui ir todėl taip pavadintas. Šis laivas dalyvavo Rusijos–Japonijos kare, buvo vienas geriausiai šarvuotų karinių laivų Rusijos laivyne. Po Spalio revoliucijos jo vardas buvo pakeistas, o 1924 m. jis iškeliavo į metalo laužą“, – trumpai laivo istoriją pristatė V.Paškauskas, dabar mėginantis vėl pastatyti naują „Tsesarevich“.

Ketinimo rimtumą patvirtina įsigytos nedidelės metalo tekinimo staklės. Beje, jo kūrybinę laboratoriją, kurioje gimsta laivai, saugo galingas vokiečių aviganis, gyvenantis toje pačioje patalpoje.

K.Kolumbo laivas

Tarp pusšimčio Vytauto sukurtų laivų (kai kurių jų ilgis siekia 1,5 m ir daugiau), prabangia puošyba išsiskiria Jo didenybės Anglijos karaliaus Karolio I laivas, pastatytas 1637 m. Tai buvo tikras karūnos perlas, kurio laivagalis (anuomet jis buvo vadinamas laivo statytojo veidrodžiu) buvo išpuoštas auksiniais ornamentais, o pro bortuose padarytas angas kyšojo net 102 iš bronzos lietos patrankos – tuo metu pasaulyje šis laivas buvo labiausiai ginkluotas „jūrų lordas“.

Šio laivo kopijoje esančios patrankos iš tiesų šaudo – tam pasitarnauja specialus mišinys. Užsienio leidiniuose rašoma, kad „jūrų lordas“ netikėtai supleškėjo ugnyje, 1697 m. kažkam palikus laive neužgesintą žvakę.

Įdomu, kaip atrodė vienas iš trijų Kristupo Kolumbo laivų, kuriais jis išplaukė į pirmąją savo kelionę (1492–1493 m.) iš Ispanijos per Atlantą į nežinomus kraštus?

„Santa Maria“ – taip vadinosi vienas iš trijų ekspedicijos laivų – puikuojasi V.Paškausko namuose. K.Kolumbo laivu V.Paškauskas, matyt, susidomėjo neatsitiktinai, nes šio garsiausio pasaulio jūrininko gyslomis tekėjo ir lietuviško kraujo – jo senelė Sofija Alšėniškė Jogailienė buvo ketvirtoji Jogailos žmona.

„Calipso“ paslaptis

Vienas airių milijonierius 1950 m. nupirko laivą „Calipso“ ir už simbolinę kainą (1 franką per metus) išnuomojo jį jūros tyrinėtojui Žakui Kusto, paprašęs neišduoti mecenato pavardės (milijonieriaus pavardė buvo atskleista tik po Ž.Kusto mirties).

Tyrinėtojas laivą perdarė į ekspedicinį – „Calipso“ turėjo modernią įrangą, įskaičiuojant ir du paties Ž.Kusto sukurtus mažus povandeninius laivus. Ant denio stovėjo malūnsparnis ir batiskafas. Visą šią minėtą ir neminėtą įrangą, kajutę, įrengtą trimis metrais žemiau vaterlinijos, galima pamatyti V.Paškausko rankomis pastatytame „Calipso“.

Neurochirurgas priminė, kad kiekvieno laivo dugne yra tam tikras kiekis švino, kad laivas tvirtai stovėtų ant vandens.

„Kai garsusis švedų laivas “Wasa„ (“Vaza„), 1628 m. pastatytas pagal šios šalies karaliaus brėžinius, nuleistas į vandenį tuoj pat apvirto ir nuskendo, tai byloja tik viena – karalius blogai apskaičiavo laivo svorio centrą ir jo grimzlę. Maždaug po 300 metų švedai tą laivą iškėlė, restauravo ir dabar jame veikia muziejus“, – pasakojo apie savo rankų darbo laivą „Wasa“ V.Paškauskas.

Lietuviškas vardas

Vytauto istorinių laivų kolekcijoje sunku išskirti kurį vieną – visi unikalūs. Štai 1870 m. pastatytas ir Misisipe plaukiojęs kruizinis garinis laivas „Mississippi“. Jo modelis, nuleistas ant vandens, lengvai plaukia, varomas garu – iš kaminų rūksta dūmai, sukasi laivagalyje įtaisyti ratai, o laivo viduje, kurio ištaigai galėjo prilygti tik „Titanic“, dega šviesos.

Unikalioje V.Paškausko kolekcijoje yra ir lietuviškai pavadintas laivas. Tai fregata (taip vadinami karo laivai – nuo irklinių ir būrinių iki šarvuočių, solidžių plieninių milžinų) F11 „Žemaitis“.

Ši fregata į mūsų šalies vandenis pateko sovietmečiu ir buvo skirta aptikti, sekti ir sunaikinti priešo povandeninius laivus. Tad ji buvo ginkluota ne tik artilerijos suporintais pabūklais, zenitiniais-raketiniais kompleksais, giluminėmis bombomis ir kita panašia ginkluote – laive buvo įrengtos galingos radiolokacinės stotys.

Kai Lietuva tapo nepriklausoma, nusipirko šį laivą ir įrengė jį pagal NATO reikalavimus, o 2008 m. nurašė.

Nepriėmė į laivyną

Anot V.Paškausko, kai sovietmečiu jis, jaunas neurochirurgas, norėjo įsidarbinti gydytoju kuriame nors SSRS kariniame laive, prisišvartavusiame Kaliningrade, jam buvo kategoriškai pasakyta „ne“. Apie tarnybą tokiuose laivuose lietuviai negalėjo nė svajoti.

Niekas negalėjo uždrausti Vytautui tikrus laivus iškeisti į pagamintus savo rankomis. Jam pavyko kompensuoti meilę jūrai ir laivams, statant juos savo namuose, plukdant tikroje jūroje ir susilaukiant atsako iš tokius laivus nuoširdžiai mylinčių širdžių.