Lietuvė ir indas susikūrė į pasaką panašų gyvenimą

Patyrė skaudžią išdavystę

Iš pradžių ketinome pasikalbėti apie keliones, bet žodis po žodžio – ir naujametė Miglės Vadamalayan šeimos kelionė į Havajų salas nejučia virto intriguojančiu pasakojimu apie naują moters gyvenimo puslapį Londone.

Kadaise ji studijavo lietuvių kalbą, dirbo žurnaliste „Panevėžio balse“, buvo jaunimo puslapių redaktorė. Sumaniusi, kad reikėtų geriau išmokti anglų kalbą, išvyko į Angliją paskui tuometį savo draugą lietuvį.

Nei tėvai, nei poros pažįstami negalėjo įsivaizduoti, kad po septynerių draugystės metų jų laukia skyrybos... „Skyrybos nebuvo nei gražios, nei malonios“, – karčiai sako Miglė, vieną dieną patyrusi ne tik mylimojo apgaulę, bet ir smurtą.

Kadangi Miglė Londone turėjo gerą darbą, į depresiją nepuolė. Šiuo metu ji linki savo buvusiam draugui kuo geriausios kloties ir tiki, kad visatos akivaizdoje kiekvieną blogą ar gerą veiksmą lydi atitinkamas atoveiksmis.

Nuo draugystės iki meilės

„Babu įsimylėjau ne iš karto. Po skaudžios išdavystės reikėjo paguodos, nusiraminimo, todėl su dabartiniu savo vyru iš pradžių buvome tik labai geri draugai. Man patiko, kad kalbėdamasi su juo galėdavau liesti ir pačias intymiausias temas“, – atvirauja pašnekovė.

Pamažu poros draugystė peraugo į rimtus santykius, jiedu susituokė, Miglė tapo Babu Vadamalayan žmona. Šiuo metu lietuvės ir indo šeimoje auga trys vaikai – devynerių Divija, pustrečių Arvinas ir dešimties mėnesių Rubenas Jonas.

„Jau penkiolika metų esame kartu“, – šypsosi pašnekovė, kurios vyras – vienos didžiausių Londono ligoninių vyriausiasis gydytojas, vaikų gastroenterologas.

Miglė pasakoja, kad bendrą gyvenimą abu pradėjo nuo nulio: „Išsinuomojome mažą kambariuką, nors dabar gyvename 10 mln. kainuojančiame name.“

Atvykus į Londoną, žurnalistikos studijas teko pamiršti. M. Vadamalayan baigė seselės pediatrės mokslus, tačiau ja taip niekada ir nedirbo.

„Ėmiau lauktis dukters, todėl su vyru susėdome ir nuoširdžiai pasišnekėjome, kad vienas iš tėvų privalo būti namuose“, – prisimena ir priduria, kad tuo žmogumi tapo būtent ji.

Šiuo metu lietuvė augina mažuosius Divijos brolius Arviną ir Rubiną Joną, taip pat turi ir nemažai pajamų šeimai duodantį pomėgį – nekilnojamojo turto nuomą. Miglei patinka pačiai rūpintis nupirktų namų interjeru. Senoviniame name ji stengiasi išlaikyti kuo daugiau autentikos – restauruoti gipso lipdinius, medienos raižinius ar prikelti naujam gyvenimui senovinius židinius, plyteles. „Įgytą nekilnojamąjį turtą ne parduodu, o kolekcionuoju. Tai investicija į orią senatvę“, – priduria 42-ejų moteris.

Į keliones – visa šeima

Kadangi B. Vadamalayan nuolat dalyvauja įvairiose mokslinėse konferencijose, kas keletą metų vyksta stažuotis, skaityti paskaitų, jis nuolat keliauja po pasaulį. Drauge – ir visa šeima.

Anot lietuvės, jos vyras – vienas iš chirurgų, kurie daugiau nei prieš dešimt metų atliko pirmąją pasaulyje kepenų ir žarnyno persodinimo operaciją vaikui.

„Jei liktume namie, labai mažai matytumės, nes Babu, be valstybinio darbo, dar turi privačią kliniką Londone, stato ligoninę Indijoje. Įsivaizduokite, kad mano dukra Divija, būdama penkerių, jau buvo aplankiusi 45 pasaulio šalis!“ – nustebina pašnekovė.

Indų šeimos vertybės tokios pačios, kokios buvo lietuvių senovėje, kai tuokėsi mano senelis ir močiutė. Jos kalba apie tai, kad šeima vyrui turi būti viskas!

Jei turi bent menkiausią progą, Vadamalayan šeima visada kelia sparnus. Per šias žiemos šventes viešėjo Havajų salose. Net jei vaikams atostogos ir niekur nevažiuoja, vis tiek nesėdi namuose: lanko vietinius muziejus, parkus.

Kėlė dvejas vestuves

Paklausta, kur kėlė su Babu vestuves, Miglė sako, kad abiejose šalyse. Iš pradžių vasarą tuokėsi Lietuvoje. Toje pačioje medinėje bažnyčioje Molėtuose, kur karta iš kartos savo ištikimybę prieš Dievą prisiekė Miglės tėvai, seneliai ir proseneliai.

Antrosios vestuvės vyko žiemą Indijoje. Vietiniu papročiu čia dalyvavo apie 1 tūkst. svečių. Išgirdusi klausimą, ar nebūtinai nuotaką Indijoje turi išrinkti jaunikio tėvai, Miglė tik nusijuokė.

Vestuvės: jas Miglė ir Babu šventė dukart – Lietuvoje ir Indijoje. / Asmeninio archyvo nuotr. 

„Ši šalis tokia didelė. Esu buvusi joje gal 20 kartų. Kai manęs paklausia, kaip atrodo indiškos vestuvės, atsakau, kad Indijoje yra 29 valstijos ir septynios sąjunginės teritorijos, kuriose daugybė nacionalinių kalbų. Mano vyras yra tamilas iš Tamilnado valstijos, kurios sostinė Čenajus. Todėl kiekvienoje Indijos dalyje ne tik vestuvių, bet ir kitos tradicijos gerokai skiriasi viena nuo kitos“, – aiškino Miglė.

Indijos šiaurėje per vestuves visi svečiai šoka ir dainuoja, o Babu krašto žmonės mėgsta tiesiog susitikti ir pabendrauti. „Čia tuokiasi ne du žmonės, o dvi giminės“, – juokiasi Miglė ir priduria, kad įvairūs vestuvių ritualai vyksta apie dvi savaites. Vienas iš jų – nuotakos rankų piešimas su chna.

Įdomu, kad vestuvių datą tėvai nustato pagal jaunųjų horoskopus. Tačiau iš pradžių žiūrima, ar jaunųjų horoskopai iš viso dera, – antraip neleidžiama tuoktis. Sutapus horoskopams, parenkama diena ir laikas, tiksliau, pusės valandos laikotarpis, palankus tuoktuvėms.

„Mūsų pagrindinė vestuvių ceremonija vyko šeštą ryto. Jos metu turėjau dėvėti raudoną sarį, dovanotą vyro. Šventikas skaitė mantrą iki tam skirto laiko, o vestuvių ceremonijos metu vyras užsegė tali – auksinę grandinėlę. Tuomet ėjome aplink ugnį surištomis rankomis, o jas atrišus vyras užsegė grandinėles ant kojų ir užmovė žiedus ant kojų pirštų. Paskui keitėmės gėlių girliandomis“, – prisimena prieš penkiolika metų vykusią indiškų vestuvių ceremoniją lietuvė.

Po jos Miglė su Babu dar turėjo apvažiuoti dvylika šventyklų ir ant kiekvienos laiptų sudaužyti po kokosą. Tikima, kad šitokiu būdu duodama žinia dievams, kad tai, ko jie norėjo, jau įvyko. Vakare rengiami aukojimai šventykloje.

Žavisi savo vyru

Miglė pasakoja, kad jos vyras yra baigęs keturis universitetus. Iš pradžių tėvai jam dar bandė piršti nuotakas, tačiau Babu vis atšaudavo, kad apie vestuves galvos tik tuomet, kai baigs studijas. Nė viena mergina iki Miglės jam neįtiko. Kuo išrankųjį indą sužavėjo lietuvė?

„Nežinau, bet ilgainiui mūsų draugystė peraugo į tokią meilę, dėl kurios tiek vienas, tiek kitas galėtume keliauti į pasaulio kraštą. Mane sutikęs Babu suprato, koks vienišas iki tol buvo ir koks didelis darboholikas“, – aiškina lietuvė.

Babu mama jai pasakė, kad sūnus jau nuo trejų metų žinojo, kad bus gydytojas. „Paradoksalu, bet didžiausioje King's College Londono ligoninėje jis tapo jauniausiu vyriausiuoju gydytoju“, – didžiuodamasi pasakoja Miglė.

Paklausta, kokios šalies tradicijų laikosi savo namuose Londone – lietuvių, indų ar anglų, – ji ilgai nemąsto. „Kai žmonės išsilavinę, turi užtektinai pakantumo ir supratingumo, tuomet nereikia išskirti kažko vieno, – tikina Miglė, kurios šeima švenčia ne tik Kalėdas ir Velykas, bet ir visas indiškas šventes. – Babu nereligingas. Gal dėl to, kad medikas ir kasdien susiduria su mirtimi. Jis atviras viskam.“

Miglė prisimena, kaip svarbu jos vyrui buvo parodyti jai, krikščionei, visas su Biblija susijusias vietas. „Keliavome ten, kur tik buvo lankęsis Jėzus. Tomis kelionėmis jis tarsi sakė: myliu tave taip, kad noriu parodyti visas svarbiausias pasaulio vietas“, – kalba M. Vadamalayan.

Atostogų šalį išrinko dukra

Natūralu, kad keliaujant su tokia didele šeima tenka patirti įvairių iššūkių. „Tačiau mes nesame ekonominiai turistai. Galime sau leisti gerus viešbučius, netaupyti maistui, patogiam automobiliui, pasisamdyti asmeninį vairuotoją, užsisakyti privatų turą. Tai labai palengvina keliones, suteikia daugiau laisvės“, – vertina turimas galimybes Miglė.

Per šias Kalėdas ir Naujuosius metus Vadamalayan šeima keliavo po Havajus. Polinezijai priklausančias salas pasirinko dėl to, kad vyresnėlei Divijai labai patiko animacinis filmukas „Moana“ apie mergaitę, kuri iškeliavo į platųjį pasaulį, norėdama išgelbėti savo tautą.

„Būdami Havajuose lankėmės Polinezijos kultūros centre, kuriame matėme laivą, įkvėpusį ir patį filmą. Nuoširdžiai sakau – tai buvo mūsų geriausiai praleista diena per visas atostogas! Centrą sudaro šeši Polinezijos kaimai, iš kurių kiekvienas pastatytas pagal tam tikrus to salyno ypatumus. Visur vyksta šou programos, vaikai mokomi kepti kokosų duoną, įžiebti ugnį lazdele“, – dar šviežiais prisiminimais dalijasi keliautoja.

Kita vertus, ji nerekomenduotų vykti į šį salyną būtent tokiu metu – per daug turistų, aptarnaujantis personalas pervargęs, kainos dirbtinai užkeltos.

Kas labiausiai domina Miglės ir Babu šeimą lankant svečius kraštus? Keliaudami jie bando pajausti pačią šalies kultūrą, pamatyti ne tik turistines įžymybes, bet ir vietinių žmonių lankomas vietas.

„Dar labai mėgstame tiek paviršinį, tiek giluminį nardymą. Tačiau Havajuose, Ramiajame vandenyne, kur teko plaukioti, kai norėjome pamatyti vėžliukų, dauguma žmonių net nesiryžo to daryti – per stipri srovė. Divija, šaunuolė, nardė paviršiuje beveik dvi valandas ir prisižiūrėjo jų į valias“, – džiaugiasi mama.

Vaikams – privati mokykla

Dukrą Londone Miglė leidžia į privačią mergaičių mokyklą, kur mokslas kainuoja 20 tūkst. svarų per metus. Sunku į ją patekti. Reikia užrašyti į eilę dar negimusį vaiką. Kai sulaukia trejų, laiko egzaminą: vaikas jau turi mokėti užrašyti savo vardą, pažinti abėcėlę, skaičiuoti bent iki 20.

Sąlygos: Vadamalayan šeima dažnai leidžiasi į keliones. Keliaudami nevaržo savęs – finansinė gerovė suteikia laisvės./ Asmeninio archyvo nuotr. 

„Kai stojo Divija, į vieną vietą pretendavo net šešiolika vaikų. Įsivaizduokite, jos klasėje mokosi tikra princesė“, – pasakojo Divijos mama, tą patį kelią, tik jau į prestižinę berniukų mokyklą, praėjusi ir su vidurinėliu Arvinu. Anot Miglės, dukra gabi viskam ir mokosi geriausiai klasėje. Iki pandemijos buvo pasinėrusi į modelio veiklą, šiuo metu groja pianinu, fleita, lanko dainavimą, tekvondo, jodinėja žirgais.

„Aš jos niekur neverčiu eiti. Tai vis jos norai. O kiek Divija skaito! Būdama penkerių jau buvo perskaičiusi visas knygas apie Harį Poterį. Ji be galo gabi kalboms. Mokykloje privalomai mokosi prancūzų, ispanų, vokiečių, o šįmet prisidėjo dar ir lotynų. Namuose internetu pradėjo mokytis šnekamosios tamilų kalbos, tėčio gimtosios. Lietuviškai? Kol kas kalba nedaug, bet turiu įrašiusi, kaip gražiai ji migdo mažąjį broliuką dainuodama: aaa, pupa“, – džiaugiasi mama, ateityje planuojanti užsisakyti Divijai pamokų lietuviškoje interneto mokykloje.

Ar šeimos kelionės netrukdo mokslams? Pasirodo, Anglijos privačiose mokyklose vaikai turi dar daugiau atostogų nei valdiškose. Jau dabar šeima suplanavusi, ką veiks kitą mėnesį ar per Velykų atostogas. Vasarį slidinės, o pavasariop skris į Milaną, kur aplankys Komo ežerą.

Lietuvos Miglė irgi nepamiršta: praėjusią vasarą buvo net tris kartus.

Įskiepijo meilę knygoms

Paprašyta išvardyti daugiau savo pomėgių, lietuvė mini knygų skaitymą. Kai gimė Divija, Miglė ją auklėjo taip, kad dukra kuo labiau pamiltų knygas.

„Svajonė išsipildė. Dabar turime didelę biblioteką ir daug gerų knygų. Juokais net vadinu savo dukrą knygų graužike. Jei Kalėdoms kiti vaikai paprašo kažkokių išmaniųjų technologijų, tai Divija visuomet nori knygų. Nors vasarį jai sueis tik dešimt metų, dukra, mano akimis žiūrint, ne pagal metus suaugusi. Rytais keliasi pusę septynių, pati susiruošia į mokyklą, pati paruošia namų darbus. Man nereikia sėdėti ir jos kontroliuoti“, – pasakoja mama.

Jai smagu, kad privačioje mokykloje, kurią lanko Divija, mergaitės auklėjamos kaip mažos ledi ir turi daug galimybių visapusiškai atsiskleisti, o jei suklysta – niekas už tai jų nesmerkia. Klaidos čia traktuojamos kaip pamokos.

Tenkina šeimos norus

Paklausta, kokia jų šeimos laimės paslaptis, lietuvaitė šypsosi ir lygina savo šeiminį gyvenimą su svarstyklėmis. Jei viena pusė svyra žemyn, tai kita kyla aukštyn.

Rezultatas: lietuvė Miglė, indas Babu ir trys jų vaikai – laiminga šeima, kurioje visi rūpinasi vienas kitu./ Asmeninio archyvo nuotr. 

Be to, ji niekada nesivelia į konfliktus: stengiasi iki jų neprieiti. Kadangi Babu daug dirba, daugelį šeimos klausimų palieka spręsti savo žmonai.

„Mano vyras yra be galo romantiškas. Dažnai mane lepina. Indų šeimos vertybės tokios pačios, kokios buvo lietuvių senovėje, kai tuokėsi mano senelis ir močiutė. Jos kalba apie tai, kad šeima vyrui turi būti viskas!“ – aiškina Miglė.

Moteris nepamena atvejo, kad Babu nebūtų šalia, kai jai to reikėjo. „Net būdamas be galo užsiėmęs Babu rasdavo laiko dalyvauti gimdymuose ar nuvežti susirgusį vaiką į ligoninę. Tarkime, jei šiandien 8 val. ryte jam pasakysiu, kad noriu į Dubajų, tai vidurdienį jau turėsiu bilietus į ten“, – juokiasi pašnekovė.

Pasak Miglės, ji dažnai sulaukia internete pavydžių replikų, kad gražų gyvenimą susikūrė vyro milijonieriaus dėka. Į tokius žodžius, kaip ir į patyčias dėl mišrios santuokos, stengiasi nekreipti dėmesio.

„Žinau, kad su Babu pradėjome kurti gyvenimą nuo nulio, todėl abu vienas kito labai smarkiai laikėmės. Dar žinau, kad būtent jis yra tikroji mano gyvenimo meilė. Tą patį jaučiu iš jo ir jo šeimos. Mano šešurai – auksiniai žmonės. Būdavo, Babu tėtis atsisėda šalia manęs ir paėmęs už rankos sako: „Mano marčios pačios geriausios pasaulyje!“ Vyras turi du vedusius brolius ir dvi seseris.“

Miglė atvirauja, kad, prieš susipažindama su savo vyru, ji buvo nacionalistė. „Sakyčiau, netgi rasistė, kol gyvenimas neprivertė gerti iš šulinio, į kurį spjaudžiau. Todėl dabar nieko garsiai nebedeklaruoju, nes niekada nežinai, kas laukia už posūkio…“ – atsisveikindama sako M. Vadamalayan.