Emigracija – į naudą?

Emigranto duonos kadaise teko ragauti žinomam uostamiesčio verslininkui ir keliautojui Aurimui Mockui.

"Užsienyje gyvenau ketverius metus ir nieko blogo čia nematau. Keldavausi 5 val. ryto ir dirbdavau po 15–16 valandų per parą. Jeigu nepavyksta sukaupti kapitalo Lietuvoje, kodėl nepasinaudojus galimybe išvažiuoti?" – svarstė verslininkas.

Pasak A.Mockaus, po svetur praleistų metų iš naujo kurti gyvenimą uostamiestyje sudėtinga nebuvo.

"Dar būdamas emigracijoje kūriau planą, kokį verslą įkursiu grįžęs. Darbo yra, tik reikia norėti. Žinoma, norint, kad žmonės grįžtų į uostamiestį ir įkurtų verslus, būtina nuimti verslą varžantį apynasrį. Mūsų mokesčių sistema stebina. Kai kuriose užsienio šalyse pradedantiems verslininkams keletą metų taikomos didelės lengvatos. Lietuvoje dauguma verslininkų bankrutuoja, mat vos pradėję vykdyti veiklą jie užkraunami mokesčiais", – kalbėjo A.Mockus.

Lietuvoje dauguma verslininkų bankrutuoja, mat vos pradėję vykdyti veiklą jie užkraunami mokesčiais.

Verslininkas šiuo metu kuria darbo vietas ir noriai įdarbina iš emigracijos grįžusius tautiečius.

Pasak pašnekovo, kvalifikuotų darbuotojų itin trūksta rajone.

"Darbo yra, tačiau dauguma žmonių jau spėjo įleisti šaknis svetur. Labiausiai juos stabdo nerimas dėl vaikų ateities. Ne paslaptis, jog Lietuvos ugdymo įstaigose programos labai stiprios, o norint patekti į darželius ir mokyklas tenka laukti ne vieną mėnesį", – kalbėjo pašnekovas.

Neseniai iš ekspedicijos į Bengaliją grįžusio A.Mockaus manymu, Lietuvoje emigracijos mastas nėra didelis.

Keliaudamas verslininkas pastebėjo, jog kai kuriose šalyse ši problema kur kas opesnė.

"Nukeliavę į Bulgariją pamatėme ištuštėjusius kaimus, gatves. Važiuodami motociklu, pusvalandį nesutikome nė vieno žmogaus. Lietuvoje situacija tikrai nėra tragiška", – tikino verslininkas.

Skleidžia žinią apie Lietuvą

Jau šešerius metus Irano sostinėje Teherane gyvenanti ir doktorantūros studijas kremtanti Daina Bušeckaitė taip pat svarsto galimybę kurti gyvenimą gimtinėje.

Anot klaipėdietės, Lietuvoje plėtoti verslą galimybės palankesnės nei Irane.

"Lietuvoje rinka verslui nėra didelė, tačiau turint perspektyvią idėją – viskas įmanoma", – kalbėjo D.Bušeckaitė.

Visgi ji nuogąstauja dėl to, kaip Lietuvoje pavyktų integruotis jos sutuoktiniui, kuris gimė ir užaugo Irane.

"Galvoju apie grįžimą, tačiau mano vyras – iranietis, tad prieš grįžtant norėtųsi apgalvoti, kokia veikla galėtume užsiimti gimtinėje", – pasakojo pašnekovė.

Šiuo metu emigracijoje gyvenanti klaipėdietė pažindina iraniečius su Lietuvos kultūra ir tradicijomis.

Grįžti stabdo baimė

Ne visi gyvenimą svetur pasirinkę klaipėdiečiai gimtajame mieste jaučiasi reikalingi.

Daugiau nei dešimtmetį emigracijoje gyvenusi klaipėdietė Ilona į gimtinę grįžti norėtų, tačiau, moters teigimu, šioje šalyje jos niekas nelaukia.

"Iš uostamiesčio išvykau prieš daugelį metų, būdama 21-erių. Kaip ir dauguma jaunuolių, anuomet svajojau užsidirbti ir grįžus į Klaipėdą įkurti savo verslą. Grįžusi atidariau vaikiškų rūbų parduotuvę, tačiau svajonei išsipildyti nebuvo lemta. Vos pradėję veiklą, pasiklydome painioje mokesčių sistemoje, buvome užkrauti mokesčiais, tad galiausiai verslas žlugo. Tuščiomis kišenėmis teko vėl emigruoti", – prisiminė pašnekovė.

Prabėgus keletui metų, gimtosios Klaipėdos ilgesys sukaustė moters širdį.

Pašnekovė gvildena mintį vėl grįžti į uostamiestį. Visgi ją baugina nežinia – ar pavyks sėkmingai integruotis į visuomenę dviem jos mažamečiams vaikams?

"Ne tik aš, bet ir svetur išvykę draugai baiminamės, jog savame krašte būsime lyg svetimi. Juk daugelio kadaise emigravusių šeimų vaikai lietuvių kalbą jau spėjo primiršti. Ar kam nors rūpi vaikų ir suaugusiųjų integracija į švietimo sistemą, visuomenę?" – klausė moteris.

Vaikai nebekalba lietuviškai

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Bubliauskienės teigimu, vis dažniau sulaukiama skambučių iš užsienyje gyvenančių klaipėdiečių.

Daugėja atvejų, kai į uostamiestį sugrįžę vaikai lietuviškai nekalba.

"Skambina pasidomėti dėl atžalų priėmimo tvarkos į ugdymo įstaigas. Daugėja atvejų, kai į uostamiestį sugrįžę vaikai lietuviškai nekalba. Deja, neturime išskirtinai jiems pritaikytų mokyklų. Vis dėlto kiekvienoje uostamiesčio mokykloje vaikams yra sudaromas individualus mokymosi planas, skiriamos papildomos valandos lietuvių kalbai lavinti. Patirtis parodė, jog greičiau adaptuojasi mažesni vaikai. Vyresnieji neretai gėdijasi kalbėti netaisyklinga lietuvių kalba", – pastebėjo vyriausioji specialistė.

Pagalbą integruojantis suteikia ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai, psichologai.

Pasak V.Bubliauskienės, jeigu vaikas užsienyje lankė mokyklą, vykstant į kitą šalį išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, ir ugdymo programos Lietuvoje kartoti nereikia.

Tvarka – visiems vienoda

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria grįžti planuojantys emigrantai, – vaikų užrašymas į priešmokyklines ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas.

Išskirtinės sąlygos teikiant prašymus vaikams lankyti mokyklas ar darželius nėra taikomos.

"Kartais kvietimo lankyti darželį mieste gyvenantys vaikai laukia keletą metų. Grįžę vaikai išskirtinio prioriteto neturi. Visiems galioja bendra priėmimo tvarka", – pasakojo V.Bubliauskienė.

Norint teikti prašymus, pirmiausia būtina deklaruoti gyvenamą vietą Klaipėdoje ir elektroniniu būdu pateikti prašymą lankyti pasirinktą ugdymo įstaigą.

Išvyksta vis mažiau klaipėdiečių

Sausio duomenimis, gyvenamą vietą uostamiestyje yra deklaravę 163 620 žmonių.

Per pastaruosius keletą metų išvykstančių klaipėdiečių skaičius nuolat mažėjo.

2016 m. iš uostamiesčio į užsienį išvyko 3 363 gyventojai, o pernai beveik perpus mažiau – 1 954 žmonės.

Kaip kurti gyvenimą iš naujo?

"Klausimas dėl emigrantų pritraukimo ir vietos žmonių išlaikymo yra labai aktualus. Pernai pradėta ieškoti sprendinių, kaip tai padaryti tikslingai", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Jurgita Činauskaitė.

Savivaldybės tinklalapyje sukurta skiltis "Globalus klaipėdietis", kurioje pateikiamos aktualios naujienos užsienio lietuviams.

"Surinkome visą nacionalinio lygmens informaciją į Klaipėdą grįžtantiems žmonėms. Čia jie gali sužinoti apie darbo rinką, būsto įsigijimo tvarką, sveikatos apsaugos sistemą. Tai pagrindiniai žingsniai, kuriant gyvenimą uostamiestyje iš naujo", – kalbėjo vedėja.

Miesto savivaldybėje taip pat dirba specialistas, atsakingas už ryšių su užsienio lietuviais plėtojimą, koordinavimą.

Šiemet biudžete numatyta lėšų priemonių, susijusių su diasporos veiklomis, įgyvendinimo programai.

Uostamiestyje planuojama organizuoti tarptautinį renginį, skirtą  užsienyje gyvenantiems klaipėdiečiams.

Jo metu bus gvildenamos aktualios, su emigracija susijusios problemos.

Užsibrėžta sukurti ir virtualią laisvai samdomų darbuotojų informacinę platformą.

"Grįžtantiems žmonėms norime suteikti paslaugų paketą. Informuosime, ką jiems gali pasiūlyti miestas. Įsijungti į procesą pakvietėme ir verslininkus, LEZ'o, aukštųjų mokyklų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovus", – kalbėjo vedėja.

Taip pat bus lėšų ir informacijos sklaidai užsienyje.

Priemonėms įgyvendinti numatyta skirti 31,4 tūkst. eurų.

Būstams įsigyti – 10 mln. eurų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, žmonių apsisprendimas emigruoti dažniausiai siejamas su ekonominiais motyvais, nedarbu ir emocine, psichologine aplinka.

Kasmet esą skiriamas didelis dėmesys ir žmonių integravimui į darbo rinką.

Pernai įvairiose Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų organizuojamose veiklose bei renginiuose dalyvavo per 2 tūkst. darbo neturinčių klaipėdiečių.

Siekiant sustabdyti jaunų šeimų emigraciją, padidinta ir vaikui skirta išmoka, teikiama finansinė parama įsigyti pirmąjį būstą regionuose.

Šiai reformai įgyvendinti skirta per 10 mln. eurų.

Taip pat planuojama skirti finansines paskatas darbdaviams, kurie įdarbina pirmą kartą darbo rinkoje atsidūrusius jaunus žmones.

Šiam tikslui iš valstybės biudžeto siūloma skirti 1,5 mln. eurų.

Tikimasi, kad numatytos priemonės turės tiesioginę įtaką teigiamiems Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčiams.

Skatina įgyti profesiją

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus duomenimis, pernai 44 iš užsienio grįžę lietuviai pateikė prašymus dėl nedarbo draudimo eksporto į Lietuvą.

Dokumentus teikė žmonės, grįžę iš Norvegijos, Danijos, Airijos, Islandijos, Estijos, Nyderlandų, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos.

Jų amžius svyruoja nuo 21 iki 50 metų ir daugiau.

Užimtumo tarnyba yra parengusi informaciją, skirtą konsultuoti asmenis, ketinančius grįžti į Lietuvą.

Suteikiama informacija apie išmokas, teises bei galimybes įsitvirtinti Lietuvoje.

Žmonės taip pat konsultuojami darbo paieškos, įdarbinimo, profesijos įgijimo, persikvalifikavimo klausimais.

Prireikus skiriama finansinė parama profesijai įgyti, tobulinti darbo įgūdžius arba steigti naujas darbo vietas.

Vieni išvyko, kiti atvyko

Oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gyveno 2,79 mln. žmonių.

2018-aisiais iš šalies išvyko per 32 tūkst. žmonių, iš jų beveik 29 tūkst. – šalies piliečiai.

Apytiksliai tiek gyventojų šiuo metu gyvena Mažeikiuose.

Dažniausiai tautiečiai vyko į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, Airiją.

Lyginant praeitų ir užpraėjusių metų duomenis matyti, kad 2018-aisiais emigrantų skaičius sumažėjo net 33 proc.

Iš šalies tautiečiai ne tik išvyksta, bet ir grįžta realizuoti svetur pasisemtų idėjų.

2018-aisiais į Lietuvą gyventi sugrįžo 16,6 tūkst. piliečių.

Pernai į šalį imigravo daugiau nei 12 tūkst. užsieniečių. Daugiausia jų atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.