- Augustas Stankevičius, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako iš Europos Komisijos (EK) narės Ylvos Johansson (Ilvos Johanson) nesulaukusi raginimų keisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su migrantų apgręžimu.
„Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.
A. Bilotaitės teigimu, eurokomisarė „išreiškė visišką palaikymą Lietuvai (...), komisarė yra mūsų, Lietuvos, pusėje“.
„Kadangi buvo iškeltas klausimas dėl teisinio reglamentavimo, tai buvo pažymėta, kad tai buvo bendro pobūdžio pasisakymas, kad reikalingos diskusijos, kad reikalingas dialogas“, – aiškino ji.
Kaip praneša Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime.
„Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – cituojama Y. Johansson.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske. Nuo tada iš Baltarusijos jų į Lietuvą neįleista 6320.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
„Mūsų pareiga (...) – ginti ES išorės sieną, tą mes ir darome, mes giname ir savo nacionalinį saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams.
Premjerė: Lietuva vadovaujasi EŽTT precedentu dėl migrantų apgręžimo
Lietuva vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotu precedentu, numatančių išimtis, kada galima taikyti migrantų apgręžimo taktiką, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės vadovė tai tvirtino reaguodama į pranešimus, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentas Ispanijos ir Maroko byloje, ten yra labai aiškiai suformuluotos procedūros, precedentas, aplinkybės, kuriomis šita taktika gali būti taikoma. Ir, mano supratimu, tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos rytinės sienos, yra absoliučiai tai, apie ką kalbama teismo sprendime“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Ingrida Šimonytė.
Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentas Ispanijos ir Maroko byloje.
Apie tai, jog Europos Komisija tikriausiai reikalaus minėtų valstybių keisti įstatymus, trečiadienį pranešė nepriklausomas Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, cituodamas eurokomisarės Ylvos Johansson (Ilvos Johanson) pareiškimus.
„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis (...). Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – teigė EK narė.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: J. Survilos tapimas viceministru rodo, kad URM yra didžiulė bėda1
Ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pokyčiai užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinėje komandoje rodo, kad valdantieji bando užtaisyti atsivėrusias dideles darbo spragas. Pasak jo, tą sakyti leidžia tai, kad naujuoju užsieni...
-
S. Skvernelis: turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik ES lygiu
Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
S. Skvernelis: sutarta, kad rudenį bus renkami parašai dėl interpeliacijos G. Landsbergiui22
Partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad opozicija neatsitraukė nuo idėjos rudenį prasidėsiantį politinį sezoną pasitikti su interpeliacija užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. ...
-
Seimo rūmų kieme bus pagerbti buvę Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai1
Penktadienį Seimo rūmų Didžiajame kieme specialūs Garbės ženklai bus įteikti buvusiems Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnams. ...
-
Seimo nariai siūlo keisti Konstituciją ir leisti jiems dirbti pedagoginį darbą4
Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengė Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla. ...
-
A. Anušauskas: Kaliningrade dislokuotos raketos „Kinžal“ saugumo situacijos nekeičia9
Kaliningrade dislokuotos rusų raketos „Kinžal“ saugumo situacijos regione nekeičia, Lietuvai daugiau grėsmės nekelia, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
Užsivėrė: Estijos sieną kasdien kirsdavę 2,5 tūkst. rusų to padaryti nebegalės10
Lietuvos diplomatijos galva Gabrielius Landsbergis abejoja Estijos sprendimu neįleisti rusų su jau anksčiau šalyje išduotomis Šengeno vizomis. G. Landsbergis ragina Europos Sąjungą priimti vieningą sprendimą dėl vizų panaikinimo R...
-
Prezidentas suteikė įgaliojimus ambasadoriams Norvegijoje ir Nyderlanduose1
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį suteikė įgaliojimus Lietuvos nepaprastiesiems ir įgaliotiesiems ambasadoriams: Norvegijos Karalystėje Jonui Mažeikai ir Nyderlandų Karalystėje Neilui Tankevičiui. ...
-
URM reiškia protestą Kinijos laikinajam reikalų patikėtiniui dėl naujų Pekino sankcijų3
Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį iškvietė Kinijos laikinąjį reikalų patikėtinį Qu Baihua (Čiu Baihua) pareikšti protesto dėl Pekino skelbiamų sankcijų susisiekimo viceministrei ir nutraukiamo bendradarbiavimo susisiek...
-
Įvertino pasikeitimus premjerės komandoje: lopomos akivaizdžios skylės URM7
Politologai nelinkę sureikšminti pokyčių premjerės Ingridos Šimonytės komandoje. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad dviejų patarėjų pasitraukimas iš pareigų yra...