- Augustas Stankevičius, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako iš Europos Komisijos (EK) narės Ylvos Johansson (Ilvos Johanson) nesulaukusi raginimų keisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su migrantų apgręžimu.
„Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.
A. Bilotaitės teigimu, eurokomisarė „išreiškė visišką palaikymą Lietuvai (...), komisarė yra mūsų, Lietuvos, pusėje“.
„Kadangi buvo iškeltas klausimas dėl teisinio reglamentavimo, tai buvo pažymėta, kad tai buvo bendro pobūdžio pasisakymas, kad reikalingos diskusijos, kad reikalingas dialogas“, – aiškino ji.
Kaip praneša Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime.
„Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – cituojama Y. Johansson.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske. Nuo tada iš Baltarusijos jų į Lietuvą neįleista 6320.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
„Mūsų pareiga (...) – ginti ES išorės sieną, tą mes ir darome, mes giname ir savo nacionalinį saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams.
Premjerė: Lietuva vadovaujasi EŽTT precedentu dėl migrantų apgręžimo
Lietuva vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotu precedentu, numatančių išimtis, kada galima taikyti migrantų apgręžimo taktiką, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės vadovė tai tvirtino reaguodama į pranešimus, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentas Ispanijos ir Maroko byloje, ten yra labai aiškiai suformuluotos procedūros, precedentas, aplinkybės, kuriomis šita taktika gali būti taikoma. Ir, mano supratimu, tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos rytinės sienos, yra absoliučiai tai, apie ką kalbama teismo sprendime“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Ingrida Šimonytė.
Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentas Ispanijos ir Maroko byloje.
Apie tai, jog Europos Komisija tikriausiai reikalaus minėtų valstybių keisti įstatymus, trečiadienį pranešė nepriklausomas Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, cituodamas eurokomisarės Ylvos Johansson (Ilvos Johanson) pareiškimus.
„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis (...). Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – teigė EK narė.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerei nepateikus švietimo ministro, iš valdančiųjų ir opozicijos – kritika: situacija nenormali1
Premjerei Ingridai Šimonytei išėjus atostogų prezidento rinkimų kampanijai, naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimas liko neišspręstas – Vyriausybės vadovė kol kas nepateikė prezidentui naujos kandidatūros...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis2
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...
-
V. Adamkus: G. Kirkilas vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo5
Su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru atsisveikinti atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Gediminas Kirkilas savo veiksmais vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo proceso. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG...
-
Seimo pirmininkė įvertino A. Bilotaitės ir prezidento ginčą: aiškinasi, kieno stuburas tvirtesnis2
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stubur...
-
P. Saudargas apie prezidento pasisakymą dėl suimtų L. Volkovo užpuolikų: taip elgtis turbūt nederėtų7
Kilus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo paviešinti informaciją apie Lenkijoje sulaikytus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad politikams nederėtų komunikuoti apie...
-
Buvęs premjeras G. Kirkilas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse2
Trečiadienį Vilniuje bus laidojamas savaitgalį miręs buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
P. Saudargas: sankcijų turėtų sulaukti nuo režimo bėgę, bet ten grįžtantys baltarusiai
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn. ...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...